Lengvi, gaivūs ir paprasti desertai šventėms: nereikia nei sudėtingo paruošimo, nei gausybės cukraus

„Velykų desertų tradicijos Lietuvoje nėra tokios ryškios kaip kitų patiekalų – pavyzdžiui, margučių. Žinoma, ant stalo dažnas dedame tradicinę Velykų mielinę bobą, vaikus lepiname šokoladiniais kiaušiniais, tačiau likę desertai yra kiekvienos šeimininkės fantazijos reikalas“, – sako R. Šniolienė.

Pasak jos, desertų pasirinkimą vis labiau formuoja ne tradicijos, o sveikesnės mitybos tendencijos – Lietuvos gyventojai vis dažniau atsisako perteklinio cukraus ir ieško natūralesnių alternatyvų.

„Yra atsiradusi savotiška cukraus baimė – žmonės bando jį keisti saldikliais. Bet aš visada rekomenduoju rinktis natūralų saldumą, pavyzdžiui, iš vaisių. Įdomu tai, kad vaisiai nėra tokie saldūs, kaip mums atrodo. Bet jei juos sumaišome ir užpilame citrinų sultimis, jie pasidaro saldesni. Paradoksalu, bet būtent rūgštis sustiprina saldų skonį“, – aiškina R. Šniolienė.

Toks vaisių paruošimo principas ypač praverčia pavasarį, kai parduotuvių lentynose dar nėra šviežio vaisių derliaus. Vienas paprasčiausių desertų – supjaustyti vynuoges, kriaušes, obuolius, bananus ar mandarinus ir viską sumaišyti su citrinų sultimis.

„Pavyksta labai skanus desertas be pridėtinio cukraus“, – sako pašnekovė.

Ieškantiems nostalgiškų skonių, maisto tinklaraštininkė siūlo prisiminti kisielių. Jį galima per šventes ne tik vartoti kaip gėrimą, bet ir panaudoti ruošiant gaivius desertus.

„Itin dabar populiarūs taurėse ar stiklinėse sluoksniuoti desertai. Jie ne tik papuošia stalą, bet ir apsaugo nuo persivalgymo. Be to, juos paprasta patiekti, kai kiekvienas gauna jam skirtą porciją. Pavyzdžiui, galima pasidaryti itin lengvą sluoksniuotą desertą, sluoksniuojant natūralų jogurtą su paruoštu vartoti „Elmenhorster“ kisieliumi bei įvairiomis uogomis. Toks desertas ne tik gražiai atrodo, bet yra ir itin malonaus skonio“, – pataria R. Šniolienė.

Paruoštas vartoti spanguolių, vyšnių ar abrikosų skonio kisielius taip pat gali tapti saldžios sriubos pagrindu.

„Saldi sriuba yra toks patiekalas, kuris dalija žmones į dvi stovyklas – arba labai patinka, arba – visai ne. Bet juk nebūtina į kisielių pridėti džiovintų vaisių ar virtų makaronų – kisielių puikiai galima gardinti šviežiomis uogomis, egzotiškų vaisių gabalėliais ir net plakta grietinėle. Taip jis tampa itin lengvu desertu“, – pataria kulinarė.

Pasak R. Šniolienės, vieni universaliausių ir vizualiai patraukliausių Velykų desertų yra želė pagrindu ruošiami saldumynai. Jie ne tik gaivūs, bet ir leidžia kūrybiškai išnaudoti spalvas bei skonius.

„Želę galima labai paprastai pasigaminti iš įvairių vaisių sulčių – tereikia ištirpinti želatiną, sumaišyti su sultimis ir padėti į šaldytuvą stingti. Nereikia nei virti, nei ilgai ruošti“, – sako ji.

Tokiu būdu galima Velykų stalui sukurti ir ypatingą desertą, kurį kulinarė vadina „margučiu“.

„Iš skirtingų spalvų sulčių pasigaminkite želė, jai sustingus supjaustykite nedideliais kubeliais. Ir viską sumaišykite su atvėsusia balta – pieno ar jogurto – žele. Tokio deserto pjūvis gaunasi margas ir išties primena Velykų margutį“, – dalijasi R. Šniolienė ir siūlo išbandyti kelis desertų receptus.

Citrinas pamerkite į sodos tirpalą – šaukštas sodos litrui vandens – ir palaikykite apie 15 minučių, kad nuo žievelės pasišalintų nešvarumai. Tada jas nuplaukite švariu vandeniu ir nusausinkite.

Vienos citrinos žievelę nutarkuokite smulkia tarka ir padėkite į šoną. Išspauskite visų 3 citrinų sultis.

Grietinėlę supilkite į puodą ir kaitinkite ant nedidelės kaitros. Suberkite cukrų ir citrinos žieveles, maišykite, kol ištirps. Neužvirkite, tik gerai įkaitinkite.

Atvėsinkite gautą grietinėlės mišinį, tada į jį supilkite citrinos sultis – jos iš karto sustandina grietinėlę. Supilstykite į norimus indelius arba į citrinų žievės „laivelius“.

Desertą padėkite sustingti į šaldytuvą 6 – 8 valandoms.

Sumaišykite visus ingredientus ir šaldykite šaldiklyje, pamaišant kas 30–40 minučių, kad nesusidarytų ledo kristalai. Skanaus!