Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo egzotiškus vaisius, kuriuos perkame parduotuvėse, vedantys augalai. O kaip žmonės nustemba sužinoję, kad valgomi yra ne tik egzotiškų augalų vaisiai – maistui tinka ir sėklos, lapai, stiebai!
Sodo oranžerijoje augantys atogrąžų ir paatogrąžų augalai pasaulyje naudojami ir svaigiesiems gėrimams gaminti.
Vaisiai primena melioną
Kauniečiai žino, kad Botanikos sode kone kasmet vaisius sunokina didžiausia pasaulyje žolė – bananas. Tačiau lankytojai nustemba pamatę ir sodo oranžerijoje klestintį papajinį melionmedį.
Augalas įdomus tuo, kad vienu metu jis ir žydi, ir brandina vaisius. Netrukus sunoksiantys vaisiai būna oranžiniai, panašūs į melionus.
Sodo ekskursijų vadovė Edita Braun sakė, kad šis didžiulį storą medį primenantis augalas taip pat yra žolinis, gamtoje auga 4–5 metus. Botanikos sodo lankytojai jau 10 metų gali pamatyti, kaip atrodo šis augalas, jo žiedai ir vaisiai.
Moka pašalinti nuodus
Dekoratyviniai augalai pasifloros garsūs tuo, kad iš jų šaknų ar lapų gaminami nuovirai veikia raminamai.
Oranžerijoje klestintis į palmę panašus valgomasis kiaušvis populiarus savo gimtinėje Meksikoje. Nors šis augalas turi nuodingų medžiagų, žmonės išmano, kaip jas pašalinti, ir maistui vartoja krakmolingą jo kamieno masę bei sėklas.
„Valgomos yra ir beveik visų palmių viršūnės. Jos primena kopūstus, kuriuos galima naudoti salotoms ir karštiems patiekalams gaminti“, – pasakojo R.Braun.
Naudoja desertų gamybai
Praėjusią vasarą Botanikos sodo oranžerijoje atsirado naujas augalas – karombolinė averija. Jo ryškiai geltonus žvaigždes primenančius vaisius daugelis esame matę parduotuvėse. Sode galima pamatyti, kaip atrodo juos vedantis augalas.
Rūgščius japoninės lokvos vaisius kinai mėgsta konservuoti. Tai daro pavasarį, nes augalas žydi rudenį, o vaisius veda orams pradėjus šilti.
Amerikinė akva, arba feichoja, kilusi iš Brazilijos. Tačiau labai populiari yra Naujojoje Zelandijoje. Augalas veda žalius vaisius, kurių minkštimas skaidrus.
„Vaisiai turi daug jodo ir kvepia žemuogėmis. Todėl juos zelandiečiai naudoja ledų, jogurtų, desertų gamybai“, – pasakojo ekskursijų vadovė.
Egzotiškas yra ir Pietų Afrikoje augantis augalas Kei obelis. Jo vaisiai primena obuolių ir geltonų pomidorų hibridus.
Opunsijos, primenančios kiškių ausis, veda rausvus ir gelsvus rūgščius, bet valgomus vaisius.
Žvynuotoji anona brandina žalius į kankorėžius panašius vaisius. Jų kreminis minkštimas naudojamas desertams.
Datulinis finikas per sezoną subrandina kelis šimtus kilogramų vaisių. Šviežios ir džiovintos datulės, jų miltai naudojami įvairiems patiekalams gaminti. „Rytuose sakoma, kad moteris iš datulių turi mokėti pagaminti tiek skirtingų patiekalų, kad jie nesikartotų visą mėnesį“, – pasakojo R.Braun.
Geriamos yra ir saldžios šios palmės sultys.
Maisto šaltinis – baobabas
Ne mažiau vertingas yra ir baobabas. Afrikiečiai, ypač Madagaskaro salos gyventojai, iš jo lapų gamina salotas, sriubas, valgo vaisius, iš sėklų spaudžia aliejų.
Išgręžus kamieną galima prisivarvinti skanių sulčių.
Užsiauginus indinį tamarindą galima sulaukti derliaus – rudų pupų ankščių. Jų viduje yra saldžiai rūgštus minkštimas. Jis tinka mėsai marinuoti norint ją suminkštinti ir kaip prieskonis.
Tinka tik subrendę augalai
Meksikiečiai vertina agavas. Jų lapų minkštimą jie kepa ir verda. Tačiau garsesnis yra iš agavų gaminamas alkoholinis gėrimas.
„Tam gali tikti tik subrendusių, ne jaunesnių nei 7 metų agavos. Išpjovus jų šerdį, ertmėje kaupiasi sultys. Jas kasdien visą mėnesį reikia pamažu semti“, – pasakojo ekskursijų vadovė.
Aromatingos cukringos sultys fermentuojasi, tada yra distiliuojamos ir taip gaunamas stiprus gėrimas.
Alkoholiniai gėrimai gaminami ir iš datulių. Iš cukringų palmių sulčių galima pasigaminti vyno.
Ilsėdamiesi augalai numeta lapus
Aušrinė Bložytė
Botanikė
„Egzotiškus augalus galima auginti ir namuose.
Naminis citrinmedis per metus duoda 10–20 vaisių. Tik norint jų sulaukti reikia kantrybės. Pirmieji vaisiai pasirodys po 3–5 metų. Augalas mėgsta šviesą, tačiau jam nepatinka tiesioginiai saulės spinduliai.
Apelsinmedžiai, kaip ir citrinmedžiai, nemėgsta tiesioginės saulės šviesos.
Abu šiuos augalus vasarą geriau purkšti vandeniu, žiemą – laistyti. Vasarą patinka 25 laipsnių temperatūra, žiemą – apie 16 laipsnių.
Norint auginti figmedį, geriausia tai daryti iš šakelės. Reikia nupjauti šaką, ant kurios matyti bent trys pumpurai, ir pamerkus laukti, kol išdygs šaknys. Tada sodinti į žemę.
Spalio mėnesį figmedis numeta lapus, bet dėl to nereikia išsigąsti. Jis keletą mėnesių ilsisi. Geriausia tuo laikotarpiu jį laikyti vėsioje tamsioje vietoje.“
