Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto. Žinoma, ne visada lengva sužiūrėti visus namuose esančius produktus, bet jeigu pasistengtume, išmetamus jų kiekius galėtume sumažinti.
Pasak „Maisto banko“ vadovo Vaidoto Ilgiaus, duona, obuoliai ir bulvės yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų visame pasaulyje: „Tiek mūsų pačių, tiek tarptautiniai tyrimai rodo, jog duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų, o pasaulyje jos iššvaistoma apie 2,6 mlrd. tonų per metus. Dažnas nepagalvoja, kad duona turbūt yra vienas plačiausiai panaudojamų produktų. Jei sudžiūsta – ji iškart metama lauk, o juk ji puikiai tinka girai gaminti, ją galima kepti keptuvėje. Prieš mesdami produktus pagalvokime, ar tikrai nėra kitų būdų juos panaudoti.“
Kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį?
Prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių vadovo Andriaus Petraičio teigimu, būtina kontroliuoti nepanaudojamo maisto kiekius: „Kiekvienas žmogus gali padėti sumažinti švaistomo maisto mastus. Mes jau 9-erius metus aktyviai bendradarbiaujame su „Maisto bankui“ ir atiduodame dar geros kokybės, tačiau paskutinės dienos galiojimo prekes, kurias savanoriai išvežioja po visą Lietuvą sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Pirmas žingsnis yra suprasti, kad tokios veiklos reikalingumą, antras – veikti. Nuolatos domėkitės, kaip galite paskirstyti maistą taip, kad nereikėtų išmesti.
Prisidėsite ne tik prie ekologinės situacijos gerinimo, bet ir sumažinsite asmenines išlaidas.“
Sumažinti išmetamo maisto kiekius gali kiekvienas, tad prekybos tinklas „IKI“ pateikia 8 patarimus, kaip ilgiau ir visapusiškiau panaudoti produktus, esančius namuose.
Laikykite vandenyje. Kai kurie produktai yra tiesiog sutverti būti vandenyje. Dažniausiai tai daržovės ir žalumynai, kurie turi sukaupę daug vandens. Jei pastebėjote, jog morkos suminkštėjo, nesunkiai atgaivinsite jas tiesiog sudėję į stiklinę su vandeniu ir pastatę į šaldytuvą. Tą patį galite daryti ir su agurkais, tačiau merkite tuo galu, kuris jį jungė su augalu ir pastatykite šaldytuvo durelėse.
Taip laikykite ir kalendrą, tačiau neapsemkite pilnai. Viršų sandariai uždenkite maistine plėvele ir vandenį keiskite kasdien.
Visiems gerai žinomos Iceberg salotos savyje turi labai daug vandens, tad sulaužykite jas rankomis, sumerkite į indą ir laikykite šaldytuve. Pamatysite, jos labai ilgai išliks šviežios ir traškios – tokios, kokias jas labiausiai mėgstame.
Užriškite maišelyje. Citrinas laikykite šaldytuve, sudėtas į surištą plastikinį maišelį. Pasirinkite jo dydį tokį, kad citrinos turėtų kuo daugiau vietos. Prieš jas naudodami būtinai leiskite joms atšilti iki kambario temperatūros. Su žaliosiomis pupelėmis darykite lygiai tą patį – taip jos ilgiau išliks šviežios.
Prieskonių drėgmė. Ar pastebėjote, kad kartais į druską ar cukrų „įsimeta“ drėgmė? Jie tarsi sulimpa, o su šaukšteliu tenka skaldyti paviršių, kad jis vėl taptų smulkus. Pasirodo ryžiai gali ištraukti drėgmę ne tik iš jūsų „skendusio“ telefono, bet ir iš tų pačių prieskonių. Į druskos ir cukraus indelius įdėkite po kelis ryžių grūdelius ir pamatysite, jog prieskoniai visada išliks sausi ir birūs.
Duonos šviežumas. Mėgstate patys kepti duoną? Tokiu atveju ją paskaninkite pusryčiams skirta granola. Tačiau imkite ne nuo viršaus, o iš pakelio dugno. Dažniausiai apačioje ji būna sutrupėjusi ir tokios jos nevalgome su pienu. Tad išnaudokite trupinius duonai kepti. Jie suteiks tekstūros ir nepadarys duonos saldžia. Jei duonos išsikepsite kiek daugiau, įdėkite į šaldytuvą – ji ilgiau išsilaikys.
Skysčiai patiekalams ruošti. Dažnai gaminant prireikia įvairių gėrimų, pradedant kokosų pienu, kava ir baigiant vynu bei grietinėle. Jei turite nedidelį šaldytuvą, greičiausiai nenorėsite laikyti butelių su nedideliu kiekiu skysčių vien dėl to, kad kažkada kažką gaminsite. Vietoje to įsigykite skysčiams šaldyti skirtų maišelių. Supilkite norimus skysčius į juos ir užšaldykite. Gaminimo valandai atėjus, jums tereiks išimti maišelį iš šaldiklio ir jo turinį įmesti į patiekalą, o gaminant jis ištirps.
Pagardas iš sūrio. Visi mėgstame sūrį, tačiau, tiesa, ne visas jo dalis. Kai kurios sūrio rūšys turi pluteles, kurios yra per kietos valgyti. Tačiau neišmeskite jų! Žieveles ir kitus likučius sudėkite į dėžutę ir laikykite šaldytuve. Gamindami sriubas, padažus ar troškinius tiesiog sumeskite sūrio likučius ir išmaišykite. Jie išsilydys suteikdami patiekalui papildomo, aitresnio skonio. Naudojami sriubose jie puikiai pakeis sviestą ar pieną.
Kai pernoksta. Kartais nusiperkame vaisių, daržovių ir tiesiog apie juos pamirštame. Po kiek laiko produktai būna pernokę ar tiesiog nebeskanūs. Jei taip atsitiko su bananais – neišmeskite. Verčiau išsivirkite lęšių sriubą ar daržovių karį ir sudėkite persirpusius bananus. Jų skonis puikiai papildys patiekalus ir suteiks vaisinio saldumo.
Jei, pavyzdžiui, bulvės užaugina daigus – dar nereiškia, kad jos nebetinkamos naudoti, tiesiog juos pašalinkite. Bulves reikia laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, bet nelaikykite jų kartu su svogūnais, nes jie skatina bulvių puvimą. Bulves galite laikyti kartu su obuoliais, jie padės išlaikyti jas kuo ilgiau šviežesnes. Jei matote, kad jos ima gesti – išsivirkite ar iškepkite ir užšaldykite – galėsite suvartoti vėliau.
Atiduokite kitam. Žvelgiate į maisto spintelę ir akys užkliūna už prieš savaitę pirktų konservuotų pupelių ar žirnelių? Nevalgysite? Atiduokite. Jei atiduodamo maisto turite nedaug, nebūtina kreiptis į maisto bankus ar kitas tarnybas – pasvarstykite, galbūt šalia jūsų gyvena senoliai ar daugiavaikė šeima, kuri gyvena nepasiturinčiai.
Atiduodami maistą jiems, žinosite, kad jis bus suvalgytas, o pasidalinę kąsniu su kitu ir jausitės gerai, ir sustiprinsite ryšius su kaimynais. Jei turite likusio plovo ar varškės apkepo, kurio žinote, kad tikrai nevalgysite, galite jį nuvežti į darbovietę, galbūt kažkas tą dieną bus neatsinešęs pietų.
