Pagrįstai kyla klausimas – o ką apie mėsos faršą mano mitybos specialistai? Jie pabrėžia, kad parduotuvėje būtina skaityti faršo etiketes, atkreipiant dėmesį ne tik į jo galiojimo laiką, bet ir į sudėtį, kiek ir kokių papildomų sudedamųjų dalių yra mėsoje.
„Parduotuvėje renkantis faršą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį ir konsistenciją, – teigė sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta. – Kuo jame mažiau maisto priedų ir kuo jis smulkiau sumaltas – tuo lengviau bus virškinami iš jo pagaminti patiekalai.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį – kartais į faršą yra įmaišomi kiaulienos lašiniai, kurie, nors kai kuriems žmonėms ir patinka, tikrai nėra patys sveikiausi. Farše esantys riebalai keliauja tiesiai į organizmo atsargų bagažą ir atsispindi priaugtuose kilogramuose.“
Anot A. Sujetos, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip paruoštas faršas, bet ir kokio jis gyvūno.
Platų rezonansą sukėlę naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų duomenys tik patvirtino jau seniau žinomus faktus, kad raudonos mėsos vartojimas gali sukelti vėžį ir ją reikėtų vartoti ribotai, todėl specialistas rekomenduoja rinktis vištienos ir kitos rūšies paukštienos mėsą.
Tokią mėsą patariama rinktis ir žmonėms, turintiems antsvorio arba sergantiems su antsvoriu susijusiomis ligomis, taip pat tiems, kurių lipidų koncentracija sutrikusi.
Smulkintos paukštienos riebumas neviršija 7 proc., tuo tarpu jautienos – apie 20 proc., o kiaulienos riebumas gali siekti ir apie 30 proc.
Paukštienos baltymai priskiriami vertingų baltymų grupei, kurioje yra nepakeičiamų ir labai gerai subalansuotų aminorūgščių. Be to, baltoje paukščių mėsoje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Akylai stebintys savo svorį liesesnę smulkintą mėsą ar mėsos faršą gali naudoti ruošdami visus įprastus patiekalus: malta paukštiena, pridėjus į ją kitų maisto ingredientų, arba jau vartoti paruoštu faršu, kurį siūlo paukštienos perdirbėjai, galima įdaryti balandėlius, gaminti maltinukus, naudoti kaip pagardą makaronams ar išsikepti netikrą „zuikį“.
Maltos mėsos ir jos pusgaminių vartojimą diktuoja greitėjantis gyvenimo tempas – patiekalai iš faršo paruošiami bei kepa greičiau, galima ir didesnė patiekalų įvairovė. Pastebima, kad gamintojai vis dažniau pateikia ir faršo ruošinių su druska, pipirais, žolelėmis ir kt.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad iš smulkintos mėsos galima pagaminti daug daugiau patiekalų, kurie yra lengviau kramtomi ir lengvai virškinami, todėl rekomenduojami besiskundžiantiems virškinimo sutrikimais, vaikams bei pagyvenusiems žmonėms.
Dvejojantiems, ką pasirinkti parduotuvėje – smulkintą mėsą ar faršą, patariama atkreipti dėmesį į maltos mėsos ar faršo sudėtį, gamintojo nurodytą ant pakuotės.
Jei sudėtyje yra žmogaus organizmui naudingų augalinių priedų ir nėra daug spalvą, skonį ir tekstūrą suteikiančių priedų ar kitų nepageidaujamų sudedamųjų dalių, faršas yra toks pat galimas pasirinkimas, kaip ir smukinta mėsa. Ji namuose dažniausiai taip pat paverčiama faršu – šeimininkės prideda įvairių prieskonių. Vis dėlto, anot A. Sujetos, malta, kaip ir visa kita mėsa, piktnaudžiauti nereikėtų – rekomenduojama valgyti ne daugiau nei 2-3 kartus per savaitę ir ne daugiau nei po 70-80 g per dieną, nepamirštant patiekalų iš mėsos paįvairinti įvairiaspalvėmis daržovėmis, ryžiais, kuskusu, perlinėmis kruopomis ar „bulgur“ – dirbtinėmis kruopomis iš kviečių grūdų.
Malta mėsa bus naudingesnė organizmui ją papildžius įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tam tinka vitaminų, mineralų ir angliavandenių turinčios maistinės skaidulos arba kruopos, vertingųjų riebalų turinčios sezamo, linų sėmenų ar kitos sėklos. Pikantiškesnio skonio maltai mėsai suteikia įvairios prieskoninės žolelės ar riešutai.
