Sriubą su frikadelėmis verdu bent kartą per savaitę paprastomis darbo dienomis. Dažniausiai – barščius, rūgštynių, pupelių sriubą.
Mėsos kukuliukams visada pirkdavau gabalėlį faršo, sumaišydavau su prieskoniais, kiaušiniu, džiūvėsėliais, formuodavau mėsos kukuliukus ir dėdavau į sriubą.
Kol vieną dieną prisiminiau mačiusi ne vieną brito kulinaro Jamie Oliverio laidą, kurioje jis frikadelėms ir ne tik joms, bet ir kitiems patiekalams naudodavo ne žalią faršą, o parduotuvėje pirktas šviežias, nevirtas kiaulienos ar jautienos dešreles, kuriose jau yra pakankamai druskos ir prieskonių.
Tądien dienotvarkė braškėjo per siūles, namuose laukė alkana trijulė, tad pagaminti vakarienę reikėjo greitai. Prisiminusi garsiojo kulinaro pasiūlymą vieno prekybos centro kulinarijos skyriuje nusipirkau keletą šviežių kiaulienos dešrelių. Pirkau plonesnes dešreles, o ne įprastas storas. Bet ir jos tinka.
Grįžusi nuskutau ir supjausčiau bulves, morką, sutarkavau virtą burokėlį ir užkaičiau puodą. Kol daržovės virė, iš dešrelių apvalkalo lengvai išspaudžiau po gabalėlį faršo, pavoliojau kukuliukus tarp delnų (nors tai nebuvo būtina) ir subėriau į puodą.
Truputį nerimavau, ar faršas neišskys – tačiau viskas buvo geriau, nei tikėjausi!
Kukuliukai buvo labai gero skonio ir struktūros – tiesą sakant, mano pačios gaminti nebuvo tokie skanūs. Ne mažiau džiugino ir tai, kad ši gudrybė man sutaupė nemažai laiko – nereikėjo terliotis su faršu, prieskoniais, po to plauti papildomų indų.
Sriubą vaikai valgė gardžiuodamiesi, tad nuo to karto ją verdu tiktai taip. Ir jums patariu!
