Tai parodė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkų atliktas tyrimas. Tyrimo dalyviai pildė maisto dienoraščius, kuriuose rašė, kiek namuose turi maisto ir kiek jo išmeta.
„Net ir tie, kurie manė, kad maisto beveik neišmeta, nustebo, pamatę, kiek iš tiesų jo iššvaisto“, – pasakojo Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė daktarė Zita Čeponytė per spaudos pusryčius, kuriuose pristatė keliose šalyse vykdomą projektą „Linkėjimai, maistas“.
Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į visą pasaulį apėmusią maisto švaistymo problemą, kartu mokyti vartotojus, kaip sumažinti į šiukšliadėžę dažnai nepelnytai išmetamo maisto kiekius.
Kiekvienas išmetame apie 56 kg maisto per metus
O maisto į šiukšlių dėžes patenka išties įspūdingai daug. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad Lietuvoje vienas asmuo per metus išmeta apie 56 kg maisto ir todėl patiria apie 300 eurų nuostolį.
Estai – taupesni: vienas Estijos gyventojas išmeta apie 20 kg maisto per metus ir taip netenka apie 200 eurų. O štai vienas britas per metus be reikalo išmeta net 77 kg maisto, kurio vertė – 598 eurai.
Visame pasaulyje dėl švaistomo maisto kasmet prarandama 750 mlrd. JAV dolerių, Europos Sąjungoje – 143 mlrd. eurų. Dažniausiai į šiukšlių dėžę patenka grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, žuvis bei pieno produktai.
Išmetamo maisto kiekis daugiausia priklauso nuo šeimos pajamų. Taip pat pastebėta, kad 15-24 metų žmonės yra didžiausi maisto švaistytojai. Tyrimai parodė ir dar vieną įdomią detalę: daugiau maisto išmeta moterys, kurios gyvena vienos, arba šeimos, kuriose už pirkimą atsakingos moterys.
Prisidedame prie klimato kaitos
Maisto švaistymas lemia ne tik piniginius nuostolius. Z.Čeponytė atkreipė dėmesį ir į dėl to kylančią žalą aplinkai bei net poveikį klimato kaitai. Juk maistui išgauti ir transportuoti reikia daug vandens bei energijos. Pavyzdžiui, tam, kad ūkininkas išaugintų ryžių derlių, reikia daug gėlo vandens. Be to, augant šio maisto poreikiui, naudojama vis daugiau pesticidų, dirbamais paverčiami vis didesni žemės plotai, o ryžių laukai dar ir išskiria daug metano dujų, smarkiai prisidedančių prie klimato kaitos.
Dėl dažnam maisto produktui naudojamo palmių aliejaus kertami, deginami ar kitaip naikinami didžiuliai atogrąžų miškų plotai.
Kartu su be reikalo išmetamu maistu iššvaistomi ir nesuvokiamai dideli kiekiai gėlo vandens. Ar žinojote, kad, pvz., vienam agurkui užauginti sunaudojama 353 l vandens, 1 kg jautienos reikia net 15 tūkst. 415 l vandens (čia skaičiuojamas ir gyvulio girdymas, ir pašarams laistyti, ir kitaip naudojamas vanduo), o daugiausia vandens – net 17 tūkst. 196 l – reikia 1 kilogramui šokolado!
Susipainioja maisto ženklinime
Taigi, kas lemia, kad daug maisto yra ne suvartojama, o išmetama. Z.Čeponytė išvardijo kelias priežastis. Svarbiausia jų yra ta, kad mes perkame neapgalvotai ir įsigyjame maisto daugiau, nei esame pajėgūs suvartoti, todėl maistas sugenda ir tenka jį išmesti.
Antra priežastis vėlgi susijusi su nemokėjimu planuoti: maisto mes prisigaminame per daug, o likučius dažniausiai tiesiog išmetame, užuot suvartoję vėliau ar kitiems patiekalams.
Dažna problema yra ir maisto laikymas tol, kol pasibaigia jo vartojimo terminas. Beje, Z.Čeponytė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje vartotojai dažnai painioja terminus „Tinka vartoti iki...“ ir „Geriausias iki...“ Terminas „Tinka vartoti iki...“ susiję su maisto sauga. Tai reiškia, kad pasibaigus nurodytam terminui vartoti maisto produktus yra nebesaugu. O štai „Geriausias iki...“ apibūdina maisto kokybę. Net ir pasibaigus šiam terminui maisto produktą vartoti tebėra saugu, bet jo kokybė, skonis ar tekstūra gali būti suprastėję.
Planuokite tęstinį valgiaraštį
Tad ką daryti, kad be reikalo neišmestume maisto?
Svarbiausi yra penki dalykai: reikia iš anksto planuoti valgiaraštį ir gaminti tik tiek, kiek būtina; būtina pirkti tik tai, ko reikia; maistą svarbu tinkamai laikyti; vertėtų stengtis viską suvalgyti arba likučius suvartoti vėliau ir kompostuoti arba atiduoti perdirbti tai, ko suvalgyti negalite.
Kaip visa tai praktiškai įgyvendinti, per spaudos pusryčius pademonstravo ir savo patirtimi pasidalijo Vilniaus bistro „Sultenė“ šefė Ona Jurkšienė.
Kulinarė tikino visada paskaičiuojanti, ko ir kiek gamins, o prieš eidama į parduotuvę patikrinanti atsargas – ne tik šaldytuve, bet ir virtuvės spintelėse, kad neprisipirktų to, ko jau turi. Moteris atkreipia dėmesį ir į namuose esančių produktų galiojimo datas, greičiau gendančius produktus padėdama į matomesnę vietą.
Taip pat O.Jurkšienė siūlė stengtis maisto gaminti ne per daug. „Jeigu garnyrui virsite ryžių ar kitų kruopų, prisiminkite, kad jos išbrinksta. Taigi žmogui užtenka tik 30-40 gramų nevirtų kruopų“, – kalbėjo šefė.
Vis tik, jeigu maisto prisigaminote per daug, pažiūrėkite, gal galima kaupti likučius, pavyzdžiui juos užšaldant, supakavus į šaldymo maišelius.
„Valgiaraštį siūlyčiau planuoti, kaip tęstinį, kad tai, ko nesuvartojote šiandien, galėtumėte suvartoti rytojaus patiekalams“, – kalbėjo O.Jurkšienė, pateikusi pavyzdį, kad, pvz., iš likusios pyrago tešlos ar troškinyje buvusių daržovių, savaitgalio pusryčiams galima išsikepti puikų kišą – pyragą su mėsos, žuvies ar daržovių įdaru, užpiltą kiaušinių ir pieno arba grietinėlės plakiniu.
O.Jurkšienė čia pat ir pademonstravo, kaip tokį pasigaminti. Tiesa, gamino veganišką patiekalą, tad pieno ir grietinėlės padažą su kiaušiniu pakeitė raudonųjų lęšių plakiniu. Pateikiame receptą:
Veganiškas kišas
Reikės (4-5 asmenims):
• 2 lapelių sluoksniuotos bemielės tešlos (tačiau, pasak O.Jurkšienės, jeigu prieš tai kepėte kokį nors kitą kepinį ir liko tešlos, galite panaudoti ir jį);
• 1 stiklinės daržovių gabaliukų (tiks bet kas, ką mėgstate, ar kas liko nuo troškinio arba sriubos); 3 v. š. raudonųjų lęšių;
• 0,5 st. kokosų pieno;
• 1 v. š. balkšvųjų gysločių luobelių (jų galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba vaistinėje);
• žiupsnio smulkintų žalumynų;
• mėgstamų prieskonių;
• žiupsnelio juodosios Himalajų druskos;
• šlakelio aliejaus daržovėms apkepti ir formai patepti.
Kaip ruošti?
1. Kišo krepšeliui skirtą sluoksniuotą bemielę šaldytą tešlą (arba nuo kitų kepinių likusią sušaldytą tešlą) atšildykite, lengvai iškočiokite, įklokite į aliejumi išteptą formą, subadykit šakute. Įberkite sausų žirnių ar pupų, kad pusgaminis iškeptų gražesnės formos. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 min. Tada išberkite žirnius iš krepšelio, o šį pakepinkite dar maždaug 10 min., kad pagelstų ir dugnas.
2. Įdarui skirtus raudonuosius lęšius užmerkite iš vakaro arba prieš kepdami perliekite karštu vandeniu. Nusunktus lęšius suplakite su kokosų pienu, balkšvųjų gysločių luobelėms (jos atliks surišamąjį vaidmenį), prieskoniais ir juodąja Himaląjų druska, kad skonis būtų panašesnis į kiaušinių.
3. Daržovių likučius susmulkinkite ir apkepinkite. Sudėkite ant iškepto tešlos krepšelio ir, tolygiai paskirstę, užpilkite raudonųjų lęšių plakiniu.
4. Kepkite iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25-30 min.
5. Iškeptą kišą pabarstykite susmulkintais žalumynais, supjaustykite gabaliukais ir patiekite su daržovių ir žalumynų salotomis.
Skanaus!
Idėjos, ką paruošti iš likusio garnyro
O.Jurkšienė negailėjo ir daugiau patarimų, kaip panaudoti maisto likučius. Pvz., nuo garnyro likusias grikių, sorų ar kitokias kruopas galima panaudoti pusryčių košei, o iš ryžių galima pasiruošti desertą – virtų ryžių pudingą.
Ryžių pudingas
Reikės (4 asmenims):
• 5 šaukštų virtų ryžių;
• 2 šaukštų bent 2 val. mirkytų anakardžių;
• 16 datulių be kauliukų ar kito mėgstamo saldiklio;
• žiupsnelio cinamono arba malto kardamono;
• 1 stiklinės trintų šaldytų arba šviežių uogų ar vaisių;
• įvairių džiovintų vaisių ir uogų;
• 1/2 v. š. ispaninių šalavijų (čija) sėklų;
• 1/4 v. š. balkšvųjų gysločių luobelių;
• uogų ar vaisių gabaliukų papuošimui;
• čiobrelių ar mėtų lapelių papuošimui.
Kaip ruošti?
1. Ryžius sutrinkite trintuvu su nusausintais išmirkytais anakardžiais, 8 datulėmis arba kitu saldikliu ir prieskoniais iki glotnios masės.
2. Uogas ir vaisius sutrinkite su likusiomis datulėmis ar kitu saldikliu. Pusę šios masės suplakite su ispaninio šalavijo sėklomis, kitą pusę – su balkšvųjų gysločių luobelėmis ir palikite bent valandai išbrinkti.
3. Į 4 taures ar kitus procijinius indelius padalinkite ryžių ir riešutų masę, supilkite uogas ar vaisių masę su ispaniniu šalaviju, po to sudėkite likusias uogas ar vaisių gabaliukus, supilkite uogų ar vaisių tyrę su gysločių luobelėmis.
4. Galite papuošti uogomis ar vaisiais ir čiobreliais ar mėtomis.
Skanaus!
Pusryčių košės dubenėlis su trumpai apkeptomis daržovėmis ir daigintų saulėgrąžų padažu
Reikės (4 asmenims):
• 600 g įvairių virtų kruopų;
• šlakelio augalinio pieno;
• 2 stiklinių įvairių daržovių gabaliukų;
• žiupsnelio kapotų žalumynų;
• prieskonių.
Saulėgrąžų padažui reikės:
• 6 šaukštų saulėgrąžų branduolių;
• 1/3 l vandens;
• šlakelio citrinų sulčių;
• prieskonių.
Kaip ruošti?
1. Virtų kruopų likučius pašildykite su šlakeliu augalinio pieno.
2. Daržovių gabaliukus ar likučius supjaustykite mažais gabaliukais, pabarstykite prieskoniais ir trumpai apkepkite orkaitėje.
3. Kruopas patiekite dubenėliuose su apkeptomis daržovėmis, užpilkite daigintų saulėgrąžų padažu, pabarstykite smulkiais žalumynais.
Galima pagardinti džiovintais grikiais, juodagrūde.
Kaip ruošti saulėgrąžų padažą?
1. Padažui skirtus saulėgrąžų branduolius nuplaukite ir užmerkite bent 6 valandoms arba iš vakaro.
2. Išmirkus vandenį nupilkite, atskirkite saulėgrąžų sėklų „marškinėlius“. Sėklas nusunkite, suplakite su vandeniu, citrinų sultimis ir prieskoniais.
Skanaus!
