Tačiau Meironiškių kaime gyvenanti etnokultūros puoselėtoja Genovaitė Kriaučiūnienė ragina nepasiduoti „naujoviškų“ dažymo technikų pagundai ir rinktis tradicinius, mūsų protėvių puoselėtus ir išsaugotus kiaušinių dažymo būdus.
Kaip sako pati moteris, jos šeimoje buvo laikomasi senovinių papročių ir tradicijų, švenčiamos religinės šventės: šv. Velykos, Kūčios, šv. Kalėdos. Tėvai veždavosi į atlaidus: šv. Onos, šv. Petro. Tėvai buvo giesmininkai. Namuose visa šeima giedodavo gegužines giesmes.
Tame krašte, kuriame augo Genovaitė, visi kraštiečiai kiaušinius margindavo vašku. Tėvai laikė bites, tad turėjo tikro vaško. Iš mamos išmoko ir marginimo raštų: saulučių, žalčiukų, paukščio pėdelių, trikampių, rombų, kuriuos sujungus išeina įvairūs ornamentai. Spalvas išgaudavo iš gamtinių medžiagų: ąžuolo, juodalksnio žievės, svogūnų lukštų ir kt.
– Ponia Genovaite, Jums, kaip tradicinių amatų puoselėtojai, Velykos, manau, turi didelę reikšmę. Tikiu, jog turite ir ypatingas jų šventimo savo šeimoje tradicijas. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip atrodo Jūsų Velykų diena?
– Turime gražią šeimos tradiciją: per šv. Velykas susirenka mano seserų, brolio šeimos mūsų namuose. Visi atsiveža savaip nudažytų margučių: dažniausiai su vašku, dekupažuotų, su žolelėms. Atidžiai apžiūrime visus, pasigrožime vieni kitų „menu“, apsikeičiame, pasidaliname.
– O kokius tradicinius patiekalus gaminate Velykoms?
– Mes esame nuo Žemaitijos krašto, todėl neįsivaizduojame Velykų stalo be kugelio su kiaulės kojomis. Jis pakepamas iš vakaro duonkepėje krosnyje storasieniame puode, o ištraukiamas, kada susirenka svečiai. Žinoma, visada valgome mielinį pyragą, šaltieną, karkos vyniotinį su naminiais krienais.
– Aišku, kiaušiniai – neatsiejamas šv. Velykų atributas, patiekalas, simbolis... Kokiais būdais juos dažote, marginate, skutinėjate?
– Kaip minėjau, esu žemaitė, todėl iš vaikystės prisimenu, kaip visa šeima dažydavome kiaušinius tik su vašku.
– Ar ruošiatės kaip nors iš anksto kiaušinių dažymui – apgalvojate raštus, pasiruošiate dažus, pvz., užmerkiate, ąžuolo žieves, žoleles, kiaušinių lukštus ar pan.?
– Marginimo vašku raštai dėliojasi iš taškelių ir brūkšnelių, juos sujungiant išeina saulutės, kvadratėliai, paukščio pėdelės, ir kiekvienas margutis savaip gražus. Vašku išmargintus kiaušinius dedu į cheminius dažus, jų užvirinti nereikia, tik pašildyti, kol vaškas pradeda tirpti ir „kilti“ vandens paviršiuje.
Todėl ir sintetiniai dažai neprasiskverbia pro kiaušinio lukštą. Sumalus sausus svogūnų lukštus su kavamale ir drėgnus kiaušinius apvoliojus tais trupiniais, surišus į medžiagos gabalėlį, pavirinus keletą minučių, išeina „marmuriniai“ margučiai.
– Tradiciškai kiaušiniai marginami vašku, tačiau šiais laikais tikro vaško įprastuose prekybos centruose turbūt nenusipirksi – reikia ieškoti specialiose parduotuvėlėse. Ar galima kiaušinius marginti parafinu ar kokiais nors kitais būdais?
– Naudoju tik bičių vašką, kurio gabalėlį padovanoja bitininkai, ir užtenka ilgai. Šildomas vaškas skleidžia malonų kvapą, pats marginimas nuramina, nuteikia šventiškai. Ilgai kaitinamas vaškas patamsėja ir ant balto kiaušinio raštai labai gražiai atrodo. Į ištirpintą šviesų vašką galima įdėti vaškinių kreidelių ir nudažyti įvairiomis spalvomis.
– Ar dažote kiaušinius natūraliais dažais – burokėlių sultimis, ciberžole, violetiniu kopūstu, samanomis, morkomis ir t.t.?
– Ciberžolę naudoju geltona spalva nudažyti kiaušinius, po to juos marginu su vašku ir dedu į tamsesnius dažus. Kai vaškas nutirpsta, raštai lieka geltonos spalvos. Raudonų svogūnų lukštai „nukanda“ raudonai.
– Jūsų marginti kiaušiniai atrodo labai gražiai, į kuriuos įdėta daug laiko ir darbo. Kiek laiko Jums užtrunka marginti kiaušinius? Kada pradedate ruošti juos Velykų stalui?
– Mano margučiai nėra labai kruopščiai išdailinti, bet su dideliu ūpu atlieku šį darbą. Šeštadienio pusdienį prieš Velykas skiriu šiam malonumui, stengiuosi daug nepridažyti, nes atvažiuodami namiškiai visi atsiveža.
– Ar negaila paskui valgyti tokių grožybių?
– Visada prie šventinio stalo daužiame margučius, kuriam pavyksta išsirinkti stipriausią. Pirmiausia imame vienspalvius arba ne ypatingai gražius. Mažieji visada ridena per lovelį margučius, neapsieinama be sudužimų.
– Ar bandėte šiuolaikinius kiaušinių dažymo būdus – skutimosi putas, šilkinius kaklaraiščius, nagų laką ir t.t.?
– Nenoriu nei girdėti apie „naujoviškus“ dažymo būdus su nagų laku, mirkymą vyne, vyniojimą į specialias sidabro ar aukso folijas, lipdukų naudojimą ir kt. Vaškinėmis kreidelėmis patarčiau išmokyti naudotis mažuosius dažytojus, nes karštas vaškas yra rizikingas. Tereikia išvirtą dar karštą kiaušinį apibarstyti patarkuotomis spalvotomis kreidelėmis. Ant kiaušinio kreidelių drožlės ištirps ir jis pasidengs įvairiomis spalvomis.
– Kuris kiaušinių dažymo būdas Jums yra priimtiniausias, patraukliausias? Kodėl?
– Pats patraukliausias ir mieliausias būdas – dažymas vašku. Vašku dekoruoti kiaušiniai yra vienas iš senesnių laikų atėjęs marginimo būdas, reikalaujantis kruopštumo, kūrybiškumo ir praktikos, todėl ne itin daug žmonių renkasi šį būdą. Patinka ir svogūnų lukštais su žolelėmis aprišti kiaušinius ir išvirti.
– Ar turite savo mėgstamiausią raštą, t.y. savo braižą, pagal kurį galima būtų atpažinti, jog tai būtent Jūsų marginti kiaušiniai?
– Raštus piešiu tokius, kokius atsinešiau iš vaikystės. Mano marginimo braižas nėra išskirtinis, gal galėčiau plonesnes linijas brėžti, bet tai užtruktų daugiau laiko, o aš mėgstu išgauti greitesnį rezultatų (šypsosi).
– Kiek paprastai marginate, dažote kiaušinių kasmet?
– Dažau įvairių spalvų su vašku dar su žolelėmis ir svogūnų lukštais ir nejučiom susidaro kelios dešimtys.
– Kur dedate kiaušinius, kurių nepavyko suvalgyti per Velykas? Juk išmesti gaila...
– Gražiausius pasidedu, jie ištuštėja ir sulaukia kitų Velykų.
– Ko galėtumėte palinkėti kraštiečiams artėjančių Velykų proga?
– Šv. Velykos – laukiamiausia metų šventė. Daug džiaugsmo suteikia pasiruošimas šventei. Norėčiau palinkėti, kad į tą laiką būtų įtraukta visa šeima. Marginti kiaušinius gali visa šeima, nes tai smagi ir kūrybiška veikla patinkanti ir mažiems, ir dideliems. Leiskime patiems mažiausiems patepti margutį lašinukų gabalėliu.
Norėdami namuose sukurti šventinę atmosferą, fantazuokime ir savo rankomis padarykime originalias velykines dovanas. Nebijokite įtraukti visus namų ūkio narius, kurie tik suvienys ir sustiprins jūsų šeimą, o vaikai šią dieną prisimins visą gyvenimą ir kartu su savo vaikais kartos Velykų tradicijas.
