Meistras pataria, kaip be vargo išvalyti grilį nuo riebalų, senų anglių ir pelėsio: viskas dings be pėdsakų

Prieš kiekvieną kepimą būtina pašalinti pelenus per apatinę sklendę, naudojant pelenų kastuvėlį. Oras turi laisvai cirkuliuoti – susikaupę pelenai neturi blokuoti oro srauto. Tik tada grilis turės gerą trauką, greitai pasieks reikiamą temperatūrą ir ją stabiliai palaikys. Kartkartėmis verta išimti visas vidines dalis ir išvalyti grilį iš pagrindų.

Laikui bėgant grilio vidus pasidengia riebalais ir suodžiais. Nenaudokite šiurkščių kempinių, negremžkite ir venkite metalinių šepečių vidinėms dalims. Po kepimo neuždarykite sklendžių, o priešingai – pilnai jas atverkite. Temperatūra pakils iki pragariškai karštos ir visi nešvarumai tiesiog sudegs. Liks tik smulkūs pelenai.

Kartais pakanka išdeginimo, tačiau jei nešvarumų susikaupia daugiau – sklendę verta atsukti ir išvalyti rankiniu būdu.

Geriausia tai daryti iškart po kepimo. Jei naudojote deflektorius – juos išimkite. Leiskite maisto likučiams ir riebalams nudegti, tuomet užbaikite valymą šepečiu ir nuvalykite suodžius popieriniu rankšluosčiu.

Norint idealios tvarkos – valykite kaip plienines, tik po to palaukite, kol atvės, ir lengvai patepkite aliejumi. Tai ypač svarbu, jei grotelės laikomos lauke – apsaugos nuo rūdžių. Yra ir paprastesnis, mano vadinamas „tinginio metodas“. Po kepimo uždarote sklendes, anglys užgęsta, o riebios grotelės lieka viduje. Kitą kartą užkūrus grilį, kol anglys įkais, riebalai ant grotelių „nukeps“ – beliks perbraukti šepečiu ir nuvalyti popieriniu rankšluosčiu.

Šepetį naudokite tik tada, kai riebalai jau pilnai sudegę. Jei valysite dar minkštą riebalą – šepetys prisivels jo ir greitai taps netinkamas naudoti.

Deflektorių gremžti nereikia – tiesiog apverskite ir kepimo metu visi nešvarumai nudegs. Kad riebalai nesigertų ir deflektoriai netrūkinėtų, naudokite vandens vonelę. Riebalai varvės į vandenį, deflektoriai daug ilgiau tarnaus, o maistas neįgaus nemalonaus kvapo ir skonio.

Jei grilio išorę valytume bent kartą per savaitę, užtektų drėgnos servetėlės. Bet ar kas taip daro? Kai grilis pakeičia spalvą – tai ženklas, kad praleidom. Tada prireiks paviršių valiklio ar muiluoto vandens. Gal kažkam skambės juokingai, bet su senu dantų šepetuku visus griovelius ir duobutes išvalysite labai greitai ir efektyviai.

Ilgiau nenaudojamuose griliuose gali atsirasti pelėsis. Pilnai atverkite sklendes, įkaitinkite grilį iki maksimumo ir viskas sudegs be pėdsakų. Nebijokite – grilis liks.

Savaitės senumo anglys dar tinkamos naudoti, tačiau jei jos užsigulėjo ilgiau – geriau nebegailėti ir išmesti. Senos anglys dažnai būna prisigėrusios drėgmės – jos sunkiai įsidega, smarkiai dūmina ir gali sugadinti maisto skonį, tad tikrai neverta rizikuoti.

Žnyplių ar mentelių nebūtina plauti kiekvieną kartą. Užkūrus grilį, trumpai pakaitinkite jas virš ugnies ir nuvalykite popieriniu rankšluosčiu. Dėvėkite karščiui atsparias pirštines.

Dangalas puikiai saugo grilį nuo dulkių, žiedadulkių ir lietaus, žodžiu, nuo visų aplinkos veiksnių, bet, deja, nesaugo nuo veiksnių su ilgais pirštais... Dar vienas svarbus dalykas – šalto apynio priragavus, karšto grilio nedenkite.