Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas ramina: nedidelis dangos pažeidimas savaime nereiškia pavojaus sveikatai. Kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kaip stipriai įkaitinama tokia keptuvė.
Keptuvės su teflonine, arba nepridegančia, danga turi didelį privalumą – jose galima kepti naudojant labai mažai riebalų, o po naudojimo jas lengva išvalyti. Tačiau jautrus jų paviršius neretai pažeidžiamas, todėl žmonėms kyla klausimų, ar tokias keptuves vis dar saugu naudoti. Įvairūs internete skelbiami pranešimai šias abejones dar labiau sustiprina. Vis dėlto ekspertų pozicija gerokai ramesnė – vos pastebėjus pirmą įbrėžimą, keptuvės išmesti nebūtina.
Tefloninė keptuvė – nedidelis įbrėžimas nėra problema
Svarbus dalykas, kurį reikia žinoti renkantis riebalus maisto ruošimui
Daugelio keptuvių neprideganti danga pagaminta iš PTFE – medžiagos, kuri dažnai vadinama teflonu. Specialistai aiškina, kad netyčia su maistu patekusios labai mažos PTFE dalelės, kurios gali atsiskirti nuo subraižyto paviršiaus, neturėtų sukelti neigiamo poveikio sveikatai.
Taip yra todėl, kad PTFE yra labai nereaktyvi medžiaga. Patekusios į organizmą smulkios jos dalelės nėra suvirškinamos – jos pereina per virškinimo traktą ir pašalinamos iš organizmo nepakitusios.
Todėl vien plonas įbrėžimas nėra priežastis išmesti mėgstamą keptuvę. Joje pagamintas maistas vis dar laikomas saugiu. Tačiau tai nereiškia, kad keptuvės būklę galima visiškai ignoruoti. Tiesa, nedideli naudojimo požymiai yra viena, o stipriai pažeista, besilupanti, išsipūtusi ar smarkiai apsilupusi danga – visai kas kita. Jei keptuvė taip pat deformuota ar akivaizdžiai prarado nepridegančias savybes, ją reikėtų pakeisti.
Keptuvės tarnavimo laiką galima gerokai pailginti. Geriau naudoti medinius, silikoninius ar kitus gamintojo rekomenduojamus įrankius, vengti peilių, aštrių metalinių įrankių ir abrazyvinių valymo priemonių. Taip pat nereikėtų vienos keptuvės dėti ant kitos be apsauginio sluoksnio, nes jų paviršiai gali vienas kitą subraižyti.
Susiję straipsniai
Tefloninė keptuvė – kas turėtų kelti nerimą?
Dėl vieno įbrėžimo nereikėtų nerimauti. Ekspertai teigia, kad kur kas svarbiau neperkaitinti tuščios keptuvės. Taip nutinka gana dažnai: pastatome keptuvę ant viryklės, įjungiame kaitrą ir pradedame pjaustyti svogūnus, mėsą ar daržoves. Tuo metu keptuvė kaista, nors joje nieko nėra.
Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas nurodo, kad maždaug nuo 360 °C temperatūros PTFE pradeda irti, o tuomet gali išsiskirti sveikatai kenksmingų medžiagų. Tačiau tai nereiškia, kad tuščią PTFE danga padengtą keptuvę galima saugiai kaitinti iki 360 °C, jei tik ši temperatūra neviršijama.
Ekspertai pataria nepridegančių indų nekaitinti aukštesnėje nei maždaug 260 °C temperatūroje. Laimei, gaminant įprastai pasiekti itin aukštą temperatūrą yra gana sunku. Jei keptuvėje yra vandens ar daug vandens turinčio maisto, jos temperatūra neturėtų gerokai viršyti 100 °C.
Specialistai taip pat nurodo, kad aliejus, priklausomai nuo jo rūšies, pradeda garuoti esant maždaug 110–270 °C temperatūrai. Rūkstantys riebalai ir svilėsių kvapas – aiškus ženklas, kad keptuvė įkaito per stipriai, rašo „Fakt“.