Dakaro ralio prologe pademonstravę devintą rezultatą, pirmame greičio ruože finišavę penkti, o antrame etape kurį laiką net lyderiui įkandin važiavę lietuviai šiandien susidūrė su tokiomis techninėmis problemomis, kurių išspręsti būdami trasoje jau negalėjo. „SV Technika Racing“ ekipažo vairuojamas sunkvežimis „Tatra“ sustojo dėl variklio problemų. Tačiau apie viską iš pradžių.
Kaip teigė ekipažo pilotas Vaidotas Paškevičius, išvakarėse susidūrę su vairo stiprintuvo problemomis jie nosies per daug nenukabino ir su viltimi žiūrėjo į priekyje dar laukiančius etapus bei tikėjosi juose atsigriebti. Trečiame greičio ruože jų planas klostėsi gana neblogai – įveikę 200 kilometrų jie buvo klasifikuojami septintoje pozicijoje ir nuo etapo lyderio Januso van Kastereno atsiliko tik 13 minučių.
„Šiandien diena prasidėjo gerai. Važiavome normaliame savo tempe, net nerizikavome. Pravažiavus maždaug pusę greičio ruožo turėjome menką gedimą – užgeso sunkvežimis ir tiesiog mygtuko pagalba negalėjome užvesti variklio. Kadangi turėjome patirties, kaip sunkvežimis užsiveda su atsuktuvu užtrumpinus starterį, variklį paleisti pavyko“, – pasakojo Vaidotas Paškevičius.
Daug laiko čia nesugaišęs „SV Technika Racing“ ekipažas netrukus pasiekė akmenuotą, kalnuotą ir technikai labai nedraugišką ruožą. Sunkvežimiui teko nemažai kratytis. Veikiausiai dėl šių apkrovų neatlaikė aušinimo radiatoriaus tvirtinimai.
„Kad kažkas negerai su aušinimu pastebėjome gana greitai, nes variklio temperatūra ėmė kilti ten, kur niekada taip nekilo ir pasiekė kiek daugiau nei 100 laipsnių. Sustoję pamatėme, kad išbėgo aušinimo skystis. Paaiškėjo, kad nulūžęs radiatoriaus tvirtinimas suplėšė žarną. Stojome remontuoti. Šiek tiek aptvarkyti pavyko. Nuotaikos tuomet jau buvo blogos, nes žinojome, kad po finišo turėsime tik dvi valandas technikos remontui ir per jas visko idealiai išspręsti tikrai nespėtume.
Pasitarę su komanda priėmėme sprendimą bandyti važiuoti ramiai toliau. Važiavosi neblogai. Stodavome žiūrėti, ar viskas gerai. Įveikėme vieną kopų masyvą, antrą. Kilti sekėsi sunkiai. O kylant į paskutinę kopą pradėjau jausti, kad trūksta variklio galios. Temperatūra rodė apie 100 laipsnių, kas sunkvežimiui važiuojant per kopas yra normalu. Sustojus pajutome, kad variklis yra stipriai užkaitęs. Pasirodo, kad vėl trūko ta žarna, kurią sutvarkėme, vėl išbėgo aušinimo skystis ir variklis užkaito“, – kalbėjo Vaidotas Paškevičius.
Tuomet ekipažas rankų irgi dar nenuleido. Trijulė ir vėl puolė tvarkyti praplyšusią aušinimo sistemos žarną. Kadangi aušinimo skysčio ekipažas turėjo jau nebepakankamai, į radiatorių teko pilti bet ką, kas galėtų cirkuliuoti sistemoje ir aušinti variklį.
„Aušinimo skysčio užtektinai jau nebeturėjome. Teko panaudoti net dyzelinį kurą. Matėme, kad į laiko normą nebespėsime, tai tikėjomės, kad bent jau pasieksime tokią vietą, kur prie mūsų galėtų privažiuoti servisas. Pripildžius sistemą pabandėme užvesti variklį, bet iš variklio bloko ir galvutės tarpinės pasipylė skystis. Variklis nebeprasisuko. Supratome, kad čia yra mūsų finišas, nes tokių gedimų nepavyks suremontuoti nei greituoju, nei lėtuoju būdu. Bent jau variklio galvutė tikrai yra nepataisoma, todėl teko pripažinti, kad mums šis Dakaras baigtas.
Yra kaip yra. Varžybų pradžia parodė, kad kaip komanda dirbame gerai, sklandžiai, galime kovoti dėl aukščiausių rezultatų, tik reikia pasirinkti tinkamą techniką. Tuomet galima padaryti tikrai daug ką. Bet šių metų Dakarą tenka užbaigti kiek kitokia gaidele.
Tačiau norime padėkoti visiems partneriams, kurie prisidėjo, palaikė, visiems artimiesiems, šeimoms, draugams ir mūsų gerbėjams. Iki pasimatymo ateityje“, – atsiduso Vaidotas Paškevičius.
