Birželio mėnesį Šiaurės Korėjos futbolo rinktinė turėjo pasitraukti iš pasaulio čempionato po grupės etapo – nelaimėjusi nė vienerių rungtynių ir per tris mačus praleidusi 12 įvarčių į savo vartus. Pasak pranešimų, namo grįžusių futbolininkų laukė viešas pažeminimas, o rinktinės treneris buvo priverstas dirbti statybininku – ir netgi bijoti dėl savo gyvybės.
Šiaurės Korėją valdo vienas despotiškiausių autoritarinių režimų planetoje. Pirmosios rinktinės rungtynės net nebuvo transliuojamos šalyje, bijant, kad pralaimėjimas gali turėti ideologinių pasekmių. Vis dėlto šiaurės korėjiečiai pasirodė neįtikėtinai gerai – jie pralaimėjo 1:2, tačiau žaidė kaip lygūs su lygiais su penkiskart pasaulio čempionais brazilais. Taigi buvo nuspręsta transliuoti antrąsias rungtynes su Portugalija. Šįkart rinktinė pralaimėjo triuškinančiu rezultatu 0:7. Trečiąjį ir paskutinį mačą su Dramblio Kaulo Krantu Šiaurės Korėjos futbolininkai pralaimėjo 0:3.
Pasak radijo stoties „Radio Free Asia“ ir Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimų, liepos mėnesį rinktinės futbolininkai ir treneris buvo priversti stoti prieš 400 valstybės pareigūnų, studentų ir žurnalistų Liaudies kultūros rūmuose. Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, atletai už prastą pasirodymą turėjo iškęsti „šešių valandų kritikos krušą“, kuriai vadovavo televizijos komentatorius ir sporto ministras Pak Myong-cholas. Vieninteliai futbolininkai, kuriems pavyko išvengti nemalonios akistatos, buvo Jung Tae-se ir An Yong-hakas, gyvenantys Japonijoje.
Tada žaidėjai privalėjo po vieną išeiti į priekį ir viešai kritikuoti trenerį Kim Jong-huną, kuris, panašu, buvo pasirinktas atpirkimo ožiu. Jis priverstas dirbti statybose, nes, manoma, rinktinės nesėkmė laikoma asmeniniu Kim Jong-uno, dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-ilo sūnaus, įžeidimu.
„The Guardian“ praneša, kad jei rinktinė būtų gerai pasirodžiusi pasaulio čempionate, buvo parengtas planas nuopelnus už sėkmę priskirti diktatoriaus įpėdiniui ir taip palengvinti „sosto“ perdavimą. Tačiau dabar, teigiama, iškilo grėsmė netgi trenerio gyvybei.
Vis dėlto, kaip laikraščiui „Chosun Ilbo“ prasitarė šaltinis iš Pietų Korėjos žvalgybos, komanda išsisuko gana lengvai. Pasak jo, anksčiau režimui neįtikę atletai ir treneriai būdavo siunčiami į kalinimo stovyklas: „Turint galvoje dideles viltis, kurias šiaurės korėjiečiai puoselėjo prieš pasaulio čempionatą, režimas galėjo pasielgti ir žiauriau nei tik pagrūmoti komandai dėl jos ideologinių nusižengimų“.