2010-ųjų ruduo R.Žutautui spalvingas kaip reta. Ko gero, svarbesnių savaičių 38 metų gargždiškio sportiniame gyvenime nė nebuvo.
Naujasis šalies rinktinės vedlys, rugsėjo 3-iąją debiutavęs oficialiame Europos čempionato atrankos mače su Škotijos komanda, per daugiau nei mėnesį patyrė ir pirmojo pripažinimo skonį, ir nusivylimo kartėlį.
Nors praėjusį penktadienį Salamankoje jo auklėtiniai 1:3 nusilenkė Ispanijos futbolininkams, dvikova su pasaulio čempionais treneriui įkvėpė pasitikėjimo prieš kitų metų atrankos kovas.
Prieš dešimtmetį aikštėje varžovus kietu žaidimu labiau gąsdinęs nei jų bijojęs R.Žutautas drąsos neprarado ir tapęs treneriu.
Šiemet rinktinėje atsiskleidė ne vienas žaidėjas, iki tol tūnojęs žinomesnių šalies futbolininkų šešėlyje.
26 metų saugas Darvydas Šernas, pajutęs stratego pasitikėjimą, R.Žutautui atsidėkojo įvarčiais į vienų garsiausių pasaulio vartininkų Ikero Casillaso ir Petro Čecho vartus.
Dar neįgudusi stratego akis užkliuvo ir už Ramūno Radavičiaus. Kukliame Plungės „Babrungo” klube subrendęs nedidukas kairiakojis gynėjas iki pat 29-ojo gimtadienio daugybę sezonų gainiojo kamuolį A lygos stadionuose. Apie debiutą rinktinėje jis jau nė nebesvajojo.
R.Žutautas nutarė išmėginti jam patikusį žaidėją ir nesuklydo – R.Radavičius iškart įsitvirtino rinktinės starto sudėtyje. Šį rudenį naujokas garbingai atrėminėjo Škotijos, Čekijos bei Ispanijos futbolininkų išpuolius.
Iš Salamankos grįžęs Lietuvos rinktinės treneris su „Lietuvos rytu” vakar pasidalijo mintimis apie savo atradimus ir jį užgriuvusius išbandymus.
– Ar po trejų pirmųjų 2012 metų Europos čempionato atrankos rungtynių jaučiatės nusipelnęs ramių žiemos atostogų?
– Mano sąžinė rami. Surinkome 4 taškus – tiek, kiek planavome.
Galbūt tik rezultatai išsidėliojo ne visai planuotai. Manėme, kad namuose laimėsime prieš škotus, o Čekijoje pasieksime lygiąsias. Išėjo atvirkščiai, tačiau galutinis rezultatas – toks pat.
Laimėti Ispanijoje tikrai nesitikėjome. Žaidėjai pripažino: ispanai už mus geresni visa galva.
Po mačo futbolininkai man taip ir sakė: nesuspėdavome pakelti akių, o varžovas jau pabėgęs.
– Kitas oficialias rungtynes rinktinė žais tik 2011-ųjų kovą. Ar, atšaukus kontrolinį mačą su Saudo Arabija spalio mėnesį Stambule, nekils sunkumų pasirengti dar vienai akistatai su ispanais?
– Tokia ilga pertrauka man kelia nerimą. Su Saudo Arabija aš kaip tik ketinau patikrinti mažiau matytus kandidatus.
Bet rinktinės varžovus renkasi ne tik pagal sportinius, bet ir pagal finansinius kriterijus.
Mažai kas nori mokėti už varžovų kelionės bilietus, o mes turime derėtis ir dėl tokių smulkmenų. Tikiuosi, kad visai be repeticijų rinktinė neliks.
Dabar kalbamės su Izraelio futbolo federacija dėl dviejų kontrolinių mačų išvykoje lapkričio viduryje, yra pasiūlymų iš Šiaurės Airijos, Vengrijos. Su kuo nors vis tiek turėtume susitarti.
– Per pastarąsias savaites išgyvenote nemažai įtampos akimirkų. Kaip ją malšinote?
– Norite paklausti, ar kokios taurelės neišmaukdavau?
Nesu abstinentas, kartais paragauju, bet nervus raminau kitokiais būdais.
Įsitikinau, kad geriausia analizuoti savo klaidas, kalbėtis su žaidėjais.
– Būdamas žaidėjas rinktinei atstovavote beveik dešimtmetį.
Ar tapęs treneriu į nacionalinę ekipą ėmėte žiūrėti kitomis akimis?
– Dar prieš tapdamas treneriu visą rinktinės mechanizmą žinojau iš vidaus. Suvokiau ir mūsų realybę.
Prie komandos vairo stojau ne dėl gerų finansinių sąlygų ar didelių premijų. Norėjau padėti savo šalies komandai.
– Jums stojus prie rinktinės vairo atsiskleidė ne vienas, kuris prie ekipos lyderių nebuvo priskiriamas.
Kokią paslaptį pašnibždėjote D.Šernui, kad jis pradėjo mušti įvarčius net į grupės favoritų čekų ir pasaulio čempionų ispanų vartus?
– Su juo buvo ir daug šnekėta, ir daug daryta, kad jis galėtų parodyti, ką išties sugeba. Bet daugiausia nuveikė pats žaidėjas.
Darvydo privalumas tas, kad jis – dar ir geras žmogus.
O geriems žmonėms kartais kažkas ima ir padeda.
Kaip futbolininkas jis – užsispyręs, valingas, darbštus. Tokie man visuomet patiko. Darvydas turi tokią išskirtinę sprogstamąją jėgą (gebėjimą galingai spurtuoti. – Red.), kad kitiems lieka tik jam asistuoti.
Žinoma, Deivido Šembero rezultatyvus perdavimas, po kurio D.Šernas įmušė į ispanų vartus, taip pat buvo nepaprastas.
– D.Šernas į rinktinę buvo kviečiamas ir anksčiau. O kitas ekipos naujokas – R.Radavičius nukrito tarsi iš dangaus. Kuo jūsų akį patraukė 29 metų gynėjas?
– Ne veltui sakoma: nerizikuosi – nelaimėsi. Galima sakyti, kad buvau priverstas ieškoti netradicinio sprendimo.
Lietuvoje visuomet buvo sunku rasti tinkamo lygio kairiakojų žaidėjų – ir gynėjų, ir saugų.
Mes nesame šalis, kuri užaugintų po dešimt rimtų kandidatų į bet kurią poziciją, o iš jų būtų galima išrinkti geriausią.
R.Radavičius buvo vienas iš nedaugelio pretendentų. Jo žaidimu aš likau patenkintas. Gynėjas nesutriko prieš garsesnius varžovus, savo kairiajame krašte tvarkėsi gana patikimai.
Mano lūkesčius pateisino ir kitas rinktinės naujokas – 25-erių Tadas Kijanskas. Jį dar galima vadinti jaunu žaidėju, nes žaidžia vidurio gynėju. O šioje pozicijoje patirtis ateina gerokai vėliau.
– Pastaruoju metu sklido kalbų, kad R.Žutauto eksperimentai nėra atsitiktiniai. Esą treneris proteguoja savo arba savo įsūnio FIFA agento Eimanto Kateivos atstovaujamus žaidėjus...
– Pirmiausia Eimantas neatstovauja nė vienam žaidėjui iš nacionalinės komandos.
Be to, rinktinė – ne vieta proteguoti vieną ar kitą futbolininką.
Teiginys, esą futbolininkai moka man pinigus, kad juos leisčiau į aikštę, yra visiška nesąmonė. Kitaip nepavadinsi.
Rinktinėje žaidžia tie, kurie yra geriausiai pasirengę konkrečioms rungtynėms.
Patikėkite, jei matyčiau, kad Tomas Danilevičius ar kuris kitas mūsų lyderių į rinktinę atvyko prastos formos, neleisčiau jų į aikštę. Nesvarbu, ar jis – kapitonas, ar eilinis žaidėjas.
– Prieštaringų atgarsių sulaukė jūsų sprendimas į rinktinės stovyklą nepakviesti vartininko Giedriaus Arlauskio. Jūs užsiminėte, kad jis neatsigavo po traumos, pats žaidėjas tvirtino esąs sveikas. Dėl ko kilo šis triukšmas?
– Visi žinome, kas tą triukšmą sukėlė. Galbūt ir Giedrius tai supras. Ne paslaptis, kad jei ne mano atsiliepimai apie šitą berniuką, jis šią vasarą vargu ar būtų perėjęs į Kazanės „Rubin”.
Futbolininko karjeros metais man teko rungtyniauti su vienu dabartinių „Rubin” klubo vadovų. Kai sykį jis manęs paklausė nuomonės apie lietuvį, aš pasakiau viską, ką tik galėjau geriausia pasakyti.
Vadinasi, žmogui padarai gera, o sulauki kiaulystės.
Nežinau, ką apie save mano G.Arlauskis, bet mano nuomonė apie jį yra aiški. Jis – talentingas ir perspektyvus vartininkas, bet šiandien jam iki Ž.Karčemarsko – dar toli. Net žinant, kad pastarasis mače su ispanais ir padarė klaidų.
Bet kuriuo atveju Giedriui patarčiau nepasiduoti emocijoms. Rinktinės durys jam atviros.
Iš mačų protokolo
I grupė. Ispanija – Lietuva 3:1 (0:0). Įvarčiai: F.Llorente (47, 56), D.Silva (79)/D.Šernas (54).
Ispanija: I.Casillasas, G.Pique, C.Puyolis, A.Iniesta, D.Villa (P.Hernandezas, 76), J.Capdevila, S.Ramosas (A.Arbeloa, 82), S.Busquetsas, F.Llorente (A.Adurizas, 77), S.Cazorla, D.Silva.
Lietuva: Ž.Karčemarskas, D.Šemberas, R.Radavičius, T.Kijanskas, A.Skerla, M.Panka, E.Česnauskis (R.Poškus, 85), T.Danilevičius (K.Ivaškevičius, 82), D.Šernas, S.Mikoliūnas (D.Česnauskis, 59), M.Stankevičius.
Salamanka. 17 000 žiūrovų.
Teisėjas G.Rocchi (Italija).
Čekija – Škotija 1:0 (0:0). R.Hubnikas (69).
Minutė po minutės
5 min. Rungtynes aktyviai pradėję Ispanijos futbolininkai užgulė lietuvių vartus. Svečiai gynėsi tiksliai, tačiau jokios kontratakos surengti nepavyko.
12 min. Ispanijos rinktinės šturmas tęsėsi. Keliskart į lietuvių vartus smūgiavo Davidas Villa, bet kamuolys skriejo pro šalį.
20 min. Po kampinio galva ispanai jau rengėsi džiaugtis įvarčiu, bet Gerardo Pique galva smūgiuotas kamuolys atsimušė į virpstą ir atšoko Žydrūnui Karčemarskui tiesiai į rankas.
23 min. Pirmoji pavojinga lietuvių ataka. Vienas prieš vartus su kamuoliu atsidūrė Tomas Danilevičius, tačiau nevykusiai stabdė kamuolį ir ispanų gynėjai smūgį blokavo.
45 min. Ž.Karčemarskas atmušė kamuolį tiesiai prieš save, atskubėjęs D.Villa kirto iš visų jėgų ir iš poros metrų pataikė į virpstą.
47 min. Vos prasidėjus antrajam kėliniui Ž.Karčemarskas ir gynėjai paliko baudos aikštelėje nesaugomą Fernando Llorente, smūgis galva ir 1:0.
54 min. Salamankos stadionas nuščiuvo, o grupė lietuvių aistruolių pašoko iš vietos. Kontratakoje puikų Deivido Šembero perdavimą gavęs Darvydas Šernas tiksliai sutramdė kamuolį ir nuo baudos aikštelės prieigų galingai spyrė į vartus – 1:1.
56 min. Lietuvių džiaugsmas virto skausmu. Vėl gynėjai ir vartininkas pražiopsojo augalotąjį F.Llorente, kuris antrąkart galva pasiuntė kamuolį į Ž.Karčemarsko paliktus vartus – 2:1.
79 min. Lietuvių viltis tikėtis stebuklo sužlugdė dar vienas ispanų smūgis galva. Po Sergio Ramoso perdavimo puikiai smūgiavo į viršutinį vartų kampą pataikęs Davidas Silva – 3:1.
86 min. Pasipylus keitimams abiejose komandose žaidimo įkarštis atlėgo ir kova vyko daugiausia aikštės viduryje.