Pele ar D.Maradona? Kuris iš jų yra visų laikų geriausias?

Dvi futbolo ikonos, kurios ne tik padėjo iš naujo apibrėžti futbolo ir apskritai sporto ribas, tačiau daugeliui žmonių tapo gyvenimo dalimi.

Pele gimė 1940 metais spalio 23 dieną Brazilijoje. Jau būdamas 17 metų, 1958-aisiais, jis padėjo Brazilijai laimėti pasaulio čempionatą ir tapo jauniausiu rinktinės žaidėju Brazilijos istorijoje.

1962 metais Pele padėjo Brazilijai apginti čempionės titulą, o 1970-aisiais su geriausia visų laikų tituluojama rinktine Meksikoje dar kartą pakilo į futbolo viršūnę.

Pele ant vejos išsiskirdavo neįtikėtinu tempu, pavydėtina fizine jėga, o kamuolį galva jis valdydavo taip, kaip kiti žaidėjai tą darydavo kojomis. Pele buvo savotiška gamtos jėga futbolo stadione.

Per savo karjerą jis pelnė daugiau nei tūkstantį įvarčių, dauguma jų atstovaudamas brazilų klubui „Santos“, o futbolininko karjerą baigė praleidęs dvejus metus JAV klube Niujorko „Cosmos“, 1978-aisiais.

Nereikia būti labai dideliam futbolo ekspertui, kad peržvelgus Pele biografiją drąsiai pasakytum „Futbolo Karalius“. Jis per 92 rungtynes Brazilijos rinktinėje pelnė 77 įvarčius ir tai darė su nepakartojama aistra ir grožiu.

Iš viso per savo karjerą jis sužaidė 1362 oficialias rungtynes, per kurias pelnė 1280 įvarčių.

Tačiau garsiausio brazilų futbolininkas žibėjo ne vien tik futbolo stadionuose. Jis garsėja kaip filantropas ir laisvai samdomas Geros valios ambasadorius. Futbolo legenda savo gyvenimo istoriją išklojo ir savo autobiografijoje „Mano gyvenimas ir gražus žaidimas“.

Pele, ko gero, yra vienintelis sportininkas, kuris pagal savo populiarumą gali lygintis su bokso legenda Mohammadu Ali. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Pele vardas populiariausių prekių sąraše nusileido tik „Coca Cola“.

Jis Amerikos dienraščiuose netgi sugebėjo dalintis pagrindinėmis antraštėmis su antrąja „Apollo“ misija į Mėnulį. Pele yra tikras įkvėpimas sporto aistruoliams visame pasaulyje. Jis buvo tikras ir globalus sportininkas, kuris davė naują futbolo apibrėžimą „gražus žaidimas“.

Augdamas beviltiškame skurde skęstančiuose Villa Fiorito lūšnynuose Buenos Airėse, D.Maradona tapo tipiniu istorijos „skurdas-turtai“ pavyzdžiu.

Nuo pat mažų dienų bendraamžius savo talentu ir sugebėjimais futbolo aikštėje pranokdavęs D.Maradona jau būdamas 16 metų pravėrė duris į Argentinos rinktinę. Iš viso jos marškinėlius gynė 91 rungtynėse, per kurias pelnė 34 įvarčius.

Priešingai nei Pele, D.Maradonos gyvenimas ir karjera buvo kupina prieštaringų vertinimų ir skandalų. Vien ko vertas jo įvartis ranka į Anglijos rinktinės vartus 1986-ųjų pasaulio čempionato ketvirtfinalyje. „Dievo ranka“ amžiams liko vizitine D.Maradonos kortele.

Tose pačiose rungtynėse El Diego įmušė, ko gero, patį gržiausią įvartį pasaulio čempionatų istorijoje.

Jis beveik vienas pats laimėjo 1986-ųjų pasaulio čempionatą ir du „Serie A“ titulus kartu su nemadingu „Napoli“ klubu – jo kvapą gniaužiantis kamuolio valdymas ir tikro kario pasiryžimas bei nuostabi arogancija prie vartų leidžia vadinti D.Maradoną beveik neįveikiamu futbolininku.

Kaip Lionelis Messi, tik geresnis.

Žinoma, kalbant apie D.Maradoną neįmanoma neprisiminti priklausomybės nuo narkotikų, kurie vos nekainavo jam gyvybės, ir daugybės skandalų, kurie seka kiekvieną jo žingsnį. Ši D.Maradonos legendos pusė išryškėjo per jo neilgą ir su tipišku griausmu pasibaigusį bandymą treniruoti Argentinos rinktinę, kurią pasaulio čempionato Pietų Afrikos Respublikoje ketvirtfinalyje pažemino Vokietija.

Tačiau tai tik pakursto ginčus, kas iš tiesų turėtų būti vadinamas geriausiu visų laikų futbolininku. Visi šiuo klausimu turi nuomonę ir į jį įtikinamai atsakyti nesugebėjo net pasaulinė futbolo federacija FIFA.

2000-aisiais FIFA nusprendė surengti balsavimą ir išrinkti „Šimtmečio futbolininką“. Buvo surengta internetinė apklausa, kurią užtikrintu skirtumu laimėjo D.Maradona – ir tai privertė sunerimti, kad dėl palyginus jauno interneto naršytojų amžiaus daugiau balsų atidavė tie žmonės, kurie savo akimis matė argentiniečio žaidimą, nei vyresnės kartos atstovai, prisimenantys Pele.

Taigi FIFA paprašė, kad ginčą išspręstų jos „futbolo šeima“. Balsavimo biuletenius gavo ketvirtinio organizacijos žurnalo prenumeratoriai ir specialiai sudaryta tarptautinė komisija. Šįkart triuškinančiu rezultatu laimėjo Pele.

Per iškilmingą Romoje surengtą apdovanojimo ceremoniją FIFA nusprendė apdovanojimą padalinti perpus ir paskelbti Pele ir D.Maradoną dviem geriausiais visų laikų futbolininkais.

„Mane išrinko žmonės, o Pele laimėjo tik formaliai“, - pareiškė D.Maradona ir išėjo iš salės prieš brazilui atsiimant savo apdovanojimą.

Jų nesantaika tęsiasi metų metus, tačiau kas žino, ar tai nuoširdus priešiškumas, ar tiesiog surežisuotas kvailiojimas. Apsižodžiavimai galėjo virsti rimtu susidūrimu 2000-aisiais, kai D.Maradona apkaltino Pele, kad šis leido buvusiam komandos draugui Garinchai „mirti varge“ - Pele tokį pareiškimą nuleido juokais, taręs, kad D.Maradona – „ligotas vyras“.

Vis dėlto kai D.Maradona 2005-aisiais pradėjo pokalbių laidos vedėjo karjerą Argentinos televizijoje, pirmasis jo į studiją pasikviestas svečias buvo Pele. Futbolininkai draugiškai šnekučiavosi ir netgi kartu galva pamušinėjo kamuolį. Pele pasveikino D.Maradoną įveikus priklausomybę nuo svaigalų: „Tu – pavyzdys, nes esi nugalėtojas“.

Laidoje D.Maradona gudriai apėjo klausimą, kuris iš jų yra geresnis futbolininkas. „Mano mama sako, kad aš, o Pele mama sako, kad jis“, - atsakė D.Maradona.