Brazilas europiečius pavergia nepriekaištingu darbu kojomis ir galėtų žaisti bet kurioje iš galingiausių žemyno klubų - „Barcelona“, „Manchester United“, „Inter Milan“.
Nesvarbu, kad Andrigo – tik spuoguotas 15-metis. Kol jo bendraamžiai vaikšto į pirmuosius pasimatymus ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, jis jau planuoja savo multimilijoninę ateitį.
Panašus į Andrigo likimas vis dažniau nusišypso Brazilijos futbolo vunderkindams – jiems pasiūlomas visas pasaulis dar nepradėjus želti barzdai.
Tokiems paaugliams kaip Andrigo žaidimas su bendraamžiais kieme reikštų ne tik lėtesnį psichologinį brendimą. Tokia vaikystė neleistų jiems tobulėti kaip futbolininkams, kliudytų karjerai ir greičiausiai Brazilijai kainuotų būsimą žvaigždę.
Su Andrigo išankstinį kontraktą pasirašė brazilų klubas „Internacional“, tačiau tai negarantuoja, kad vaikinas ilgam liks tėvynėje. Komandos vadovai pripažįsta, kad sunku išlaikyti jaunus futbolo genijus, kuriems žadamas geras gyvenimas užsienyje.
„Kartais sunku suvaldyti vaikio ir jo šeimos jaudulį bei lūkesčius, - sako „Internacional“ direktorius Bernardo Steinas, atsakingas už jaunąsias komandos gretas. - Daugybę kartų yra buvę, kad vaikinai mus palieka, o po keleto metų grįžta prašydami, ar negalėtų vėl žaisti pas mus“.
Andrigo ir kitų į jį panašūs jaunuoliai stengiasi kuo anksčiau pasirašyti sutartis su užsienio klubais, bet likti Brazilijoje, kol jiems sukaks 18 metų, nes tada FIFA panaikina kai kuriuos apribojimus tarptautiniams mainams, o ir patys žaidėjai geriau pasiruošia gyvenimui užsienyje.
Pasak psichologų, dauguma tokių jaunuolių nesugeba susidoroti su ankstyvos sėkmės spaudimu. Iš to kylančios asmeninio gyvenimo problemos gali atsiliepti ir jų žaidimui, sutrukdydamos visiškai realizuoti savo atletinį potencialą.
„Šie vaikinai pasirašo stambias sutartis, tačiau dažnai nesugeba pateisinti lūkesčių, sekančių šiuos milijoninius kontraktus, - sako sporto psichologas ir sporto psichologijos asociacijos San Paule prezidentas Joao Ricardo Cozacas. - Jei jie nebus pasirengę emociškai, negalės žaisti taip gerai, kaip žaidė namie, prieš pasirašydami sutartis, ir galų gale patirs nesėkmę bei turės grįžti į Braziliją anksčiau nei tikėjosi“.
Europos klubai jau seniai žvejoja talentingus žaidėjus Brazilijoje ir nuolat siunčia ten savo agentus, kurie ieško naujo būsimojo Pele ar Ronaldo.
Vis daugiau Brazilijos paauglių – paprastai iš vargingesnių šeimų – siekia kuo anksčiau pasipelnyti iš sutarčių su Europos klubais, net jei tai neigiamai atsilieptų jų psichologiniam brendimui ir šeimos gyvenimui.
Daugelis taip ir neprisitaiko prie gyvenimo toli nuo tėvų. Kasmet Braziliją palieka maždaug tūkstantis jaunų futbolininkų, tačiau šalies futbolo federacijos duomenimis, vien 2009-aisiais per 700 grįžo namo.
Vidurio žaidėjas Rodrigo Possebonas buvo vienas iš jų. Dar būdamas perspektyvus 17-metis jis pasirašė sutartį su „Manchester United“, tačiau jam nepavyko įsitvirtinti Anglijoje. Taigi dabar jis žaidžia Brazilijos klube „Santos“ ir netgi nepriklauso reguliariajai sudėčiai.
Dabar 21 metų R.Possebonas neabejoja, kad šeimos trūkumas gyvenant užsienyje daro įtaką jaunų futbolininkų žaidimui, tačiau mano, kad rizikuoti verta.
„Nėra lengva būti toli nuo draugų ir šeimos, prisitaikyti prie kitokios kultūros, prie kitokio klimato, - sako jis. - Bet nemanau, kad koks nors paauglys atsisakytų tokio pasiūlymo, kokio sulaukiau aš – žaisti „Manchester United“ - taigi aš neabejodamas viską pakartočiau, tai buvo gera patirtis“.
Labiau pasisekė saugui Philippe Coutinho, kuris būdamas 16 metų pasirašė sutartį su „Inter Milano“, tačiau prieš persikraustydamas į Europą dar dvejus metus liko brazilų „Vasco da Gama“ klube. P.Coutinho kantrybė pasiteisino ir dabar jis yra nuolatinis Brazilijos rinktinės narys.
„Žaidėjai skiriasi vieni nuo kitų, tačiau bendra taisyklė tokia, kad kuo ilgiau jie lieka Brazilijoje, tuo didesnė tikimybė išlaikyti gerą žaidimą, - sako kitas brazilų sporto psichologas Rodrigo Falcao. - Potencialių pavojų būna daugiau, jei jie palieka šalį pernelyg anksti“.
Kad paliktų įspūdį tarptautiniams talentų medžiotojams, Andrigo pakako vienerių rungtynių. Puikiai sužaidęs „Internacional gretose“ birželį Anglijoje rengtame susitikime, vaikinas sulaukė kelių klubų pasiūlymų.
Pasak futbolininko agentų, su jais susisiekė ir susidomėjimą parodė „Manchester United“, Manchester City“, „Tottenham“, „Chelsea“ ir „Udinese“.
Pasak „Internacional“, partnerystė pasiūlė „Barcelona“ klubas, o tiesiogiai su Andrigo šeima susisiekė „Inter Milan“ atstovai.
„Aš neteikiu didelės pirmenybės jokiam klubui, tiesiog noriu važiuot į vietą, kur būsiu laimingas, ir tiek“, - savo agentų biure San Paule kalbėjo Andrigo.
Berniukui buvo tik 11 metų, kai jis paliko namus Porto Alegre miesto apylinkėse ir išvyko žaisti „Internacional“ gretose. Pastaruosius ketverius metus jis gyveno komandos būstinėje – ryte eina į mokyklą, o grįžęs visą likusią dienos dalį skiria futbolui.
Jo tėvai pragyvenimui pardavinėja namie gamintus sumuštinius, o uždirbtų pinigų vos užtenka pasirūpinti Andrigo bei dviem jo broliukais ir dviem sesutėmis. Vienintelis šeimos kelias iš vargo ankštame dviejų kambarių namelyje – Andrigo ateitis, kurią šeima visiškai remia, net jei ir turi gyventi toli nuo sūnaus.
„Brazilijoje šie vaikinai privalo atsisakyti normalaus gyvenimo, kad galėtų pasišvęsti futbolui, - sako J.R.Cozacas. - Jie netenka svarbaus savo gyvenimo laikotarpio, iš vaikų į suaugusius jie virsta greičiau nei visi kiti. Daugeliu atvejų tai neigiamai atsiliepia ateityje“.
J.R.Cozaco bei jo kolegų teigimu, jauniesiems futbolininkams ir jų šeimos nariams būtina kuo anksčiau gauti psichologų pagalbos, kad būtų galima išvengti elgesio sutrikimų.
Visai neseniai 18-metis futbolininkas Neymaras sulaukė nemalonumų, kai išplūdo savo trenerį ir komandos draugus, nes jam neleido mušti baudinio Brazilijos lygos rungtynėse. Nesusivaldymas jam kainavo baudą ir suspendavimą – bei galimybę žaisti Brazilijos rinktinės draugiškame mače su Iranu ir Ukraina.
Vos kelios dienos iki incidento Neymaras atmetė milijoninį „Chelsea“ klubo pasiūlymą ir pratęsė savo sutartį su „Santos“ iki 2015-ųjų metų. Jaunuolio sprendimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio tiek Brazilijoje, tiek užsienyje.
„Jie dar tėra vaikai, bet žmonės į juos žiūri kitaip, - sako J.R.Cozacas. - Dabar jie neša didesnę atsakomybę“.
Andrigo kalba kaip suaugęs žmogus ir turi nemažai suaugusiojo atsakomybių. Viena iš jų – sutartis su „Nike“, įpareigojanti jį vilkėti šios bendrovės aprangą kiekvieną kartą, kai patenka į fotografų ar operatorių objektyvus.
Šioje sutartyje nėra kalbama apie pinigus, tačiau Andrigo agentas Cleberas Desiderio sako, kad greičiausiai bus sutarta dėl dar vieno kontrakto, kai jaunuoliui sukaks 16 metų ir jis galės pasirašyti profesionalo sutartį.
„Iš pradžių viskas atrodo puiku, - sako J.R.Cozacas. - Jie uždirba daug pinigų, perka daiktus, kurių visada norėjo – ir visa tai tokio jauno amžiaus. Tačiau jei jie nebūna viskam gerai pasiruošę, vėlesniame gyvenime iškyla problemų“.
Andrigo dėl to nesijaudina.
„Aš esu daug labiau subrendęs nei dauguma 15 metų vaikinų,“ - sako jis ir toliau rašo žinutę savo mobiliuoju telefonu.