„Tai nebuvo lengvas žingsnis. Federacija prisiima nemažą finansinę naštą“, - sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, - „Visi puikiai atsimename, kai dėl vietos ir nacionalinės valdžios abejingumo sporto objektams ne vienas stadionas virto prekybos centru arba daugiabučių kvartalu.“
Dėl finansinių sunkumų iš Lietuvos futbolo žemėlapio išnykusio Vilniaus futbolo klubo „Vėtra“ stadiono likimas iki šiol buvo nežinioje. Aukščiausioje futbolo lygoje rungtyniavusio klubo stadionas dėl nevykdytų finansinių įsipareigojimų buvo perėjęs DnB Nord banko žinion pagal ankstesnius klubo bei banko susitarimus.
Po kelis mėnesius trukusių derybų Lietuvos futbolo federacija pasirašė sutartį su DnB Nord banku dėl paskolos, kurios pagrindu būtų išpirktas „Vėtros“ stadionas, sąlygų.
„Mūsų žiniomis, susidomėjimas šia teritorija buvo nemažas, todėl džiaugiamės, jog DnB Nord bankas pasirinko visai sporto bendruomenei palankų sprendimą ir suteikė paskolą futbolo federacijai“, - sakė L. Varanavičius.
„Vėtros“ klubui nutraukus veiklą stadionas beveik pusę metų stovėjo tuščias. Lietuvos futbolo federacijai perėmus stadiono valdymą planuojama, kad jau nuo kito sezono jame galės žaisti ne tik profesionalai, bet ir vilniečiai.
„Šiuo metu pagrindinis mūsų tikslas yra išsaugoti stadioną ir parengti jį kitam sezonui. Perėmę stadioną analizuosime jo būklę ir spręsime dėl neatidėliotinų darbų“ - sakė L. Varanavičius, – „Kalbant apie stadiono panaudojimą, prioritetas bus teikiamas profesionaliems sostinės futbolo klubams bei futbolo rinktinėms, tačiau jis bus atviras ir mėgėjams, vaikams bei visiems žaidžiantiems futbolą vilniečiams.“
„Vėtros“ stadionas yra vienas iš nedaugelio tik futbolui skirtų stadionų Lietuvoje (be lengvosios atletikos takų). Jis buvo rekonstruotas 2004 m. buvusio „Lokomotyvo“ stadiono vietoje ir šiuo metu talpina beveik 6 tūkstančius žiūrovų.
Stadionas atitinka LFF aukščiausios lygos stadionams keliamus reikalavimus. Be to, jis yra priskirtas prie UEFA 2 kategorijos stadionų, kuriuose galima rengti pirmuosius UEFA klubinių varžybų etapus bei mažesnio masto futbolo rinktinių varžybas. Šalia pagrindinės aikštės įrengta mažesnių matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikštė.
Siekiant sutvarkyti „Vėtros“ stadioną reikia gerinti sąlygas žiniasklaidos atstovams, praplėsti patalpas, skiriamas varžybų dalyviams ir organizatoriams, toliau gerinti patekimo į stadioną, parkavimo, varžybų stebėjimo ir svetingumo sąlygas žiūrovams.
Futbolo klubas „Vėtra“ su žymesniais finansiniais sunkumais susidūrė 2009 m. A lygos sezono viduryje. Klubo rėmėjai neįgyvendino prieš sezoną numatytų planų, sumažėjo jų indėlis į klubo biudžetą, todėl klube ėmė kauptis skolos žaidėjams, darbuotojams, tiekėjams. Sezono pabaigoje keitėsi klubo vadovas ir tikėtasi, jog prieš 2010 metų A lygos sezoną susikaupusias problemas pavyks išspręsti iki LFF futbolo klubų licencijavimo proceso pabaigos.
Visgi licencijavimo eigoje klubas su žaidėjais atsiskaitė tik dalinai, didžioji dalis turimų įsipareigojimų žaidėjams, darbuotojams, tiekėjams nebuvo įgyvendinti. Atsižvelgiant į šias priežastis klubas negavo 2010 m. sezono UEFA licencijos, atitinkamai negalėjo pasinaudoti ir UEFA klubinių turnyrų teikiama finansine nauda.
Praėjus LFF Vykdomojo komiteto nustatytam papildomam terminui, iki kurio klubas turėjo atsiskaityti su žaidėjais ir kitais kreditoriais 2010 m. A lygos sezono eigoje, klubas buvo pašalintas iš šio sezono LFF turnyrų. Galutinai nutrūkus rėmėjų finansavimui klubas tapo nemokus ir nutraukė savo aktyvią veiklą, jo stadionas dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų perėjo banko žinion.
