Futbolas Rusijai kainuos brangiau negu deimantai (nuotraukos)

Teisė surengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą Rusijai suteiks daug privalumų, tačiau ši garbė šaliai atsieis milžiniškus pinigus, nes beveik visus stadionus ir viešbučius dar teks pastatyti.

2018-ųjų pasaulio čempionatas Rusijai kainuos apie 10 milijardų JAV dolerių.

Tokius skaičius po FIFA vykdomojo komiteto sprendimo prieš porą dieną įvardijo Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris po 8 metų galbūt ir vėl sėdės šalies prezidento poste.

Kad uždirbtų tokią sumą, vienai didžiausių pasaulyje deimantų gavybos kompanijų „Almazy Rosiji-Sacha” („Rusijos deimantai-Sacha”) reikia ne mažiau kaip dešimtečio.

Įdomu, kad Rusijos organizacinis komitetas pirminėje paraiškoje FIFA pareigūnams nurodė tiesiog juokingą biudžetą – vos 640 mln. dolerių.

2007-aisiais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas suteikė Sočiui teisę rengti 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes, Kremlius galimas išlaidas taip pat vertino 10 mlrd. dolerių.

Tačiau šiuo metu Rusijos regioninio vystymosi ministerija jau skaičiuoja ne mažesnę nei 1 trilijono rublių (per 30 mlrd. dolerių) sumą. Tiek pinigų olimpiados reikmėms iš šalies biudžeto bus skirta 2009–2012 metais.

O kur dar Rusijos privataus verslo indėlis?

Todėl reali 2018 metų pasaulio čempionato kaina gali išaugti net iki 50 mlrd. dolerių.

Pasaulio čempionatas taip pat vyks Sočyje, bet tai bus tik vienas iš 13 miestų šeimininkų.

Tačiau šiuo metu nė vienas jų, pradedant Maskva ir Sankt Peterburgu, o baigiant Jekaterinburgu, Rostovu, Jaroslavliu bei Saransku, nėra pasirengęs tokio masto sporto renginiui.

Kol kas tik viena iš 16 arenų, kuriose vyks planetos pirmenybių rungtynės, atitinka aukščiausius FIFA reikalavimus. Tačiau ir Maskvos Lužnikų stadioną, kuriame telpa 100 tūkst. žiūrovų, būtina rekonstruoti.

Be to, sostinėje ketinama pastatyti „Spartak” areną ir iš naujo perstatyti morališkai pasenusį „Dinamo” sporto kompleksą.

Kituose miestuose planuojama pastatyti šiuolaikinius, ne mažiau kaip 40 tūkstančių sirgalių (toks minimalus FIFA reikalavimas) galinčius priimti stadionus.

Tai neatbaidė FIFA vykdomojo komiteto narių. Jie patikėjo rusų pažadais ir paniekino favorite laikytą Angliją, kuri turi daugybę puikių stadionų.

Vien naujoms arenoms Rusija privalės skirti bemaž 4 mlrd. dolerių. Tiesa, dalį išlaidų padengs privatus verslas.

V.Putinas jau suskubo patikinti, kad visą „Spartak” arenos projektą finansuos naftos kompanija „Lukoil”, valdanti „Spartak” futbolo klubą.

„Dinamo” stadionui lėšas skirs to paties pavadinimo ekipos rėmėjas „Vneštorgbank”.

Sankt Peterburgo arenai – dujų gavybos kompanija „Gazprom”, kuriai priklauso Rusijos čempionas „Zenit” klubas.

Rengiant planetos pirmenybes turės svariai prisidėti ir bene garsiausias Rusijos turtuolis Romanas Abramovičius. Londone gyvenantis verslininkas buvo šalies atstovų delegacijoje, dalyvavusioje lemiamuose FIFA posėdžiuose Ciuriche.

„Tegul truputį praveria piniginę. Dėl to nieko baisaus nenutiks. Pinigų jis turi daug”, – ironizavo V.Putinas.

Rusijos premjeras nedalyvavo pristatant kandidatūrą, bet po pergalės skubiai atskrido į Šveicariją ir ten surengė spaudos konferenciją.

Pasirengimas pasaulio čempionatui smarkiai paveiks ir ne sporto infrastruktūros augimą. Rusijos keliai, viešbučiai, oro uostai buvo laikomi bene didžiausiu šalies trūkumu prieš FIFA balsavimą.

„Net Maskvoje, kur suskaičiuojama apie 55 tūkst. viešbučių kambarių, tarptautinius standartus atitinka vos 11 tūkst.”, – kalbėjo viešbučių tinklo Maskvoje vadovas Davidas Jenkinsas.

Kitais skaičiavimais, Rusijos sostinėje šiuo metu gali apsistoti iki 64,8 tūkst. svečių. Iki 2018 metų šis skaičius gali išaugti dar 14–15 tūkst.

Sankt Peterburge – 19,5 tūkst. viešbučių kambarių, Rostove prie Dono – vos daugiau nei 2 tūkst., Jekaterinburge – 5,5 tūkst., Kazanėje – 4,5 tūkst., Samaroje – apie 2,5 tūkst., Žemutiniame Naugarde – beveik 3 tūkst.

Reikia atsižvelgti, kad apie 15–20 proc. kambarių yra visiškai nebetinkami gyventi. Dar beveik 60 proc. būtina rekonstruoti.

Šiemet Pietų Afrikos Respublikoje vykusiame pasaulio čempionate apsilankė apie 300 tūkst. turistų. Rusija užsimojo pagerinti šį rodiklį.

Į klausimą, kur visą šią minią reikės apgyvendinti, lieka neatsakyta.

Akivaizdu, kad kiekviename miestų, priimsiančių čempionato dalyvius, būtina pastatyti bent po 400 kambarių viešbučius.

Ne menkesnis iššūkis bus susisiekimo problemos. Maskviečiams teks atsikratyti miestą smaugiančių automobilių spūsčių, o iki kitų miestų reikės nutiesti greitkelius ir greitųjų traukinių geležinkelio bėgius.

„Ir visa tai reikės atlikti per 8 metus, – stebėjosi radijo stoties „Echo Moskvy” apžvalgininkas Antonas Orechas. – Kita vertus, jei ne čempionatas, mes ir per 18 metų to nepadarytume.

O dabar, nori ar ne, vis tiek reikalavimus teks įvykdyti.

Sumaištis ir žygdarbiai neatsiejami nuo mūsų gyvenimo būdo. Mes dėl užsieniečių galime verstis per galvą taip, kaip niekada nesiverstume dėl savęs.”

„Russia!!! Russia!!!, Yesssss!!! World Cup!!!!!” – taip emocingai socialiniame tinklaraštyje „Facebook” žinią apie tai, jog 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatas bus surengtas Rusijoje, sutiko šioje šalyje nuo 1998 metų rungtyniaujantis Maskvos CSKA ir Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Šemberas (nuotr.).

32 metų futbolininkas džiaugėsi, kad pirmenybės vyks šalia Lietuvos. D.Šemberas juokavo, kad net planą yra sukūręs: „Žiūrėsime rungtynes Kaliningrade ir Maskvoje!!! Pamatysite, kaip bus nerealu... Diena – Kuršių nerijoje, o vakare lekiam į Kaliningradą žiūrėti mačo. Iš Kaliningrado – į Maskvą arba Piterį.”

* Atrodė, jog Kataras beveik neturėjo vilčių laimėti. Juk šioje šalyje vasara oro temperatūra pakyla iki 48 laipsnių karščio. Pramogos yra suvaržytos, o alkoholinių gėrimų galima įsigyti tik penkių žvaigždučių viešbučiuose. Tačiau 1,6 mln. gyventojų turinti šalis nurungė tokias milžines kaip JAV ir Australija ir rengs 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą.

* Naftos ir dujų turtingas Kataras netaupė pinigų reklamai ir žadėjo sukurti oro kondicionavimo sistemas visur, kur reikės – nuo sirgalių susibūrimo vietų iki stadionų.

* Nėra abejonių, kad 2022 metų pasaulio čempionato šeimininkams bus sunku nugalėti brazilus – Kataro rinktinė šiuo metu FIFA reitinge yra tik 133-iojoje vietoje. Tačiau Kataras sukūrė bene agresyviausią ir brangiausią lobistinę kampaniją. Jai vadovavo anglas Mike’as Lee, kuris padėjo Londonui iškovoti 2012 metų, o Rio De Žaneirui – 2016 metų olimpines žaidynes.

* Kataras parėmė Afrikos futbolo federacijas, o jų vadovus pakvietė į Brazilijos ir Argentinos rungtynes Dohoje likus vos dviem savaitėms iki FIFA balsavimo. Ši šalis taip pat užsitikrino futbolo legendų Zinedine’o Zidane’o, Alexo Fergusono, Ronaldo de Boero ir Pepo Guardiolos paramą.

* Kataras pažadėjo išleisti įspūdingas pinigų sumas tuo metu, kai daugumos valstybių, tarp jų Didžiosios Britanijos ir Ispanijos, vyriausybės karpo biudžetus.

* Milžiniškas naftos ir dujų atsargas turintis Kataras yra viena sparčiausiai besivystančių šalių – Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Kataro ekonomika šįmet augs 16, kitąmet – 18,6 proc.

* Kataras pažadėjo išleisti 42,9 milijardo JAV dolerių infrastruktūrai ir 4 milijardus dolerių devynių naujų stadionų statyboms ir trims kitiems stadionams renovuoti.

* Modernios šaldymo sistemos turėtų atvėsinti oro temperatūrą iki 27 laipsnių. Tokia temperatūra turėtų būti ne tik stadionuose, bet ir traukinių stotyse, sirgalių susibūrimo vietose.

* Svarus argumentas Kataro naudai buvo ir tai, kad pirmą sykį čempionatas bus surengtas Vidurio Rytuose. Kataras taip pat pasitelkė galingas žiniasklaidos pajėgas – „Al-Jazeera” tinklą, pasiekiantį beveik visą arabiškai kalbantį pasaulį.

* Kaip ir kaimyninės valstybės, jau rengiančios „Formulės 1” lenktynių etapus arba didelius golfo ir teniso turnyrus, Kataras daug investuoja į oro linijų plėtrą, naujų muziejų ir mokslo įstaigų statybas.

* Vis dėlto 2022 metų pirmenybių Dohoje rengėjai neišsklaidė visų abejonių. Kritikai neįsivaizduoja, kaip Kataras sukurs vėsinimo technologijas, kurios apsaugotų komandas ir sirgalius nuo karščio visas tris savaites.

* Pramogų (išskyrus dykumų safarį, daugybę parduotuvių ir Islamo meno muziejų) beveik nėra, o alkoholiniai gėrimai ir šokiai leidžiami tik prabangių viešbučių naktiniuose klubuose ir baruose. Meilės glamonės ar bučiniai viešose vietose yra toleruojami, bet kartais už tai baudžiama, o bikiniai paplūdimiuose atsirado tik prieš porą metų.

* FIFA rinkimus lydėjo jau prieš gerą mėnesį kilęs korupcijos skandalas.

* Kur vyks populiariausias pasaulio sporto renginys, sprendė tik 22 FIFA vykdomojo komiteto nariai. Dar du potencialūs balsuotojai –Taičio futbolo federacijos prezidentas Reynaldas Temarii ir Amosas Adamu iš Nigerijos negalėjo eiti prie urnos, nes buvo nušalinti dėl įtarimų, kad iš anksto pardavinėjo savo balsus.

* FIFA buvo priversta imtis griežtų sankcijų, kai 2010 m. spalio 17 d. „The Sunday Times” dienraštis paskelbė apie skandalingą savo tyrimą. Britų žurnalistams pavyko apsimesti balsų pirkliais ir prikalbinti du futbolo valdininkus parduoti savo balsus. A.Adamu sutiko paremti JAV kandidatūrą už 800 tūkst. JAV dolerių, o R.Temarri už palankų sprendimą derėjosi dėl lėšų savo sporto akademijai.

* Balsavimo išvakarėse Didžiosios Britanijos visuomeninė televizija BBC parodė dar vieną skandalingą dokumentinį filmą apie korupciją FIFA renkant pasaulio čempionato šeimininkes. BBC pateikė dokumentų, kad vien 1989–1999 metais buvo išleista per 100 milijonų dolerių, siekiant papirkti aukščiausius FIFA vadovus.

* BBC tyrimo centre atsidūrė rinkodaros bendrovė ISL, kuriai priklausė išskirtinės pasaulio futbolo čempionatų transliacijų teisės. 2001 m. likviduota ISL per antrines savo įmones atliko 175 nelegalius pinigų pervedimus į korumpuotų futbolo valdininkų sąskaitas.