Prieš keletą mėnesių Andrius Velička dar varstė legendinio „Glasgow Rangers” klubo treniruočių bazės duris. Rytoj 31 metų puolėjas su Panevėžio „Ekrano” ekipa pirmąsyk per karjerą išmėgins Gargždų stadiono sintetinę dangą.
Šiame Žemaitijos regiono miestelyje Lietuvos futbolo čempionai žais pirmąsias pirmenybių rungtynes su Klaipėdos „Atlanto” ekipa.
Nežinia, ar kamuolys, smūgiuotas ryškiai raudonais bateliais, papuoštais futbolininko inicialais, jau 1-ajame ture suspurdės varžovų vartų tinkle, bet vardinių „Nike A.V.17” savininkas tikrai turės ką parodyti. 17-asis „Ekrano” ekipos numeris – garsiausias šio sezono A lygos naujokas.
Daugkartinis Lietuvos čempionas, Škotijos lygos ir taurės laimėtojas, vienas brangiausių visų laikų šalies futbolininkų, karaliavęs Edinburgo „Tynecastle” stadione, bet taip ir nepavergęs Glazgo „Ibrox” žiūrovų širdžių. Tokį karjeros bagažą į namus parsivežė buvęs „Glasgow Rangers” ir Edinburgo „Hearts” klubų legionierius.
2008-aisiais į Glazgą iš Norvegijos už beveik 1 mln. Didžiosios Britanijos svarų persikėlęs lietuvis po kelių traumų ir išbandymų kupinų sezonų 2011-uosius dar pasitiko komandiruotėje Škotijos „Aberdeen” klube. Bet netrukus Škotiją jis paliko turėdamas laisvojo agento statusą, o prieš mėnesį pasirašė 3 metų sutartį su „Ekrano” klubu.
„Daug kas sakė, kad neskubėčiau. Aiškino, kad į Lietuvą visada spėsiu grįžti. Bet man po mėnesio bus jau 32-ieji. Nebebuvo, ko laukti.
Juolab kad šeimai irgi reikia stabilumo, o vaikams – mokyklos”, – aiškino A.Velička.
– Ar jums pačiam sugrįžimas į A lygą po 6 sezonų užsienyje neatrodo keistas?
– Kada nors tai turėjo įvykti. Visada galvojau, kad prieš karjeros pabaigą dar norėčiau pažaisti Lietuvoje.
Po praėjusios vasaros Škotijoje prasidėjo visokie nesusipratimai, tad nutariau grįžti namo.
– Ar nebuvo gaila palikti antraisiais namais tapusios šalies?
– Miesto ar šalies – tikrai ne. Aš toks žmogus, kurį visuomet traukia namo.
Labiau gaila atsisveikinti su Škotijos futbolu. Žaisti stadionuose, kuriuose renkasi po 50 tūkst. žmonių, – nuostabus jausmas. Čia to tikrai nebus.
– Ar jaučiatės Škotijoje pasiekęs viską, ką galėjote?
– Liko jausmas, kad „Rangers” klube neparodžiau visko, ką sugebu.
Labai neigiamai atsiliepė traumos (lietuvis dėl sunkios kelio traumos nežaidė visą 2009–2010 m. sezoną. – Red.).
Man Glazge geriau pavyko tik pirmasis sezonas (2008–2009 m.). Tada įmušiau keletą įvarčių, prisidėjau prie laimėto Škotijos čempionų titulo.
Kita vertus, kai „Rangers” mane pirko, planavo parduoti tris tuo metu ekipoje žaidusius puolėjus. Tačiau taip neatsitiko. Žaidėjai liko, todėl negaudavau tiek progų, kiek tikėjausi.
Aš, būdamas užsienietis, turėjau pats derintis prie situacijos ir komandos.
– Lietuvoje jumis domėjosi ir Marijampolės „Sūduva”. Kodėl pasirinkote „Ekrano” ekipą?
– Su panevėžiečiais greitai radome bendrą kalbą.
Iš pradžių man paskambino sporto direktorius Deimantas Bička, vėliau ir klubo prezidentas Aušrys Labinas. Su jais suderinome sąlygas.
– Ar tai reiškia, kad Lietuvos čempionai yra tokie turtingi, kad gali patenkinti jūsų finansinius įgeidžius?
– Taip išeitų... (Juokiasi.) Bet ne pinigai viską lemia.
Klubas turi neblogas treniruočių sąlygas. Žinoma, jos gal ne tokios kaip Škotijoje. „Rangers” buvo apgalvotos visos smulkmenos – net aprangos nereikėdavo neštis, viskas buvo vietoje.
Treniruodavomės natūralios vejos aikštėse, kurios žiemą nuolat šildomos.
Bet ir Panevėžyje yra dirbtinės dangos aikštė, šalia – svarmenų salė. Nebėra taip, kaip Lietuvoje anksčiau būdavo, – pasitreniruoji, sėdi į mašiną ir ieškai, kur galėtum nusiprausti.
– Kaip Panevėžyje įsikūrėte?
– Kartu su Ignu Dedura (kitu žinomu „Ekrano” naujoku, buvusiu Maskvos „Spartak” klubo gynėju. – Red.) važinėjame į gimtąjį Kauną.
Tiesa, klubas išnuomojo mums Panevėžyje butą, kuriame patogu apsistoti rungtynių išvakarėse arba pasilikti po intensyvesnės treniruočių dienos.
– Judu su I.Dedura ne vienus metus atstovavote principiniam „Ekrano” varžovui „Kaunui” Ar nebus keista rungtyniauti prieš gimtojo miesto ekipą?
– Dabar visai kiti laikai. Juk praėjo daugiau nei 5 metai. Žaidžiu toje komandoje, kuriai manęs reikia.
Žinoma, norėtųsi karjerą baigti ten, kur žaidei nuo pat mažų dienų. Bet „Kauno” klubas, ką tik grįžęs į A lygą, orientuojasi į jaunus žaidėjus.
– Kokį įspūdį palieka Lietuvos čempionai?
– Net ir nežaisdamas A lygoje domėjausi, kas vyksta šalies klubuose. Ir „Ekrano” lygį įsivaizdavau.
Daugumą dabartinių panevėžiečių pažinojau, todėl žinojau, ką renkuosi. Netikiu, kad mūsų čempionato lygis bus žemas.
– Kurios komandos mes didžiausią iššūkį „Ekranui” kovojant dėl 4-ojo iš eilės titulo?
– „Sūduva”, „Žalgiris”, gal dar „Šiauliai”. Šios komandos stiprino sudėtį. Bet ir kitos nestovėjo vietoje. Iš patirties žinau, kad su čempionais visi varžovai žaidžia su dviguba energija.
Manau, kad be kovos nelaimėsime nė vienų rungtynių.
– Ar žaisdamas A lygoje kelsite sau kokių nors asmeninių tikslų?
– Svarbiausia, kad sektųsi komandai. Privalome apginti titulą ir kuo toliau nužengti Čempionų lygos turnyre.
Žinoma, ir man pačiam teks įrodinėti, kad į Lietuvą grįžau ne pailsėti. Gal kai kam atrodo, kad rungtyniausiu vos ne viena koja.
Norėčiau įrodyti, kad dar galiu gerai žaisti.