UEFA prezidentas pasiryžęs pradėti dar neregėtą Europos futbolo revoliuciją.
Visi žemyno futbolo klubai negali išleisti daugiau pinigų, negu jie patys uždirba. Ši futbolo finansų garbingo žaidimo idėja dabar visiškai užvaldė 55 metų prancūzo mintis.
M.Platini kovo 22-ąją bus perrinktas UEFA prezidentu. Rinkimuose jam mesti pirštinės nepanoro joks kandidatas, todėl antrajai ketverių metų kadencijai prie UEFA vairo liksiantis legendinis Prancūzijos futbolininkas neabejoja, kad įgyvendins savąjį veiksmų planą.
„Tai – futbolo gyvybės ir mirties klausimas, – šveicarų dienraščiui „Le Temps” prisipažino M.Platini. – Noriu, kad tą dieną, kai aš paliksiu UEFA prezidento kėdę, galėčiau drąsiai atsisukti atgal ir pamatyti, jog futbolo klubai yra geresnės sveikatos negu tuomet, kai perėmiau UEFA vairą.
Noriu didžiuotis tuo, kad neužmerkiau akių prieš svarbiausią mūsų bėdą, apie kurią jau seniai žino visas pasaulis.”
Pusė klubų – nuostolingi
Neseniai UEFA baigė tyrimą, kurio rezultatai nepaliko jokių abejonių.
Europos futbolo klubai atsidurs ties finansinės bedugnės kraštu, jeigu ir toliau nepaisys privalomų finansinės drausmės taisyklių.
Daugiau kaip pusė – 56 procentai iš 733 klubų, dalyvavusių visų Europos šalių aukščiausio lygio čempionatuose, 2009–2010 metais prarado daugiau pinigų negu uždirbo.
Per metus nuostolingų futbolo klubų skaičius išaugo beveik 10 proc., palyginti su 2008–2009 m. sezonu (47 proc.).
Pritarė 197 komandos
Kasmet prastėjanti Europos futbolo klubų sveikata priverčia bandyti naujus vaistus.
Ieškodamas sąjungininkų savajam finansų planui UEFA prezidentas sausį susitiko su Europos klubų asociacijos (ECA) prezidentu Karlu Heinzu Rummenigge.
Du buvę varžovai sutarė, kad būtina veikti drauge.
„Mūsų susirinkimas ne toks glamūrinis kaip FIFA Aukso kamuolio rinkimams skirtas šventinis vakaras Ciuriche. Tačiau Europos futbolo ateičiai jis tikrai turės daugiau įtakos negu dar vienas Lionelio Messi triumfas”, – neabejojo M.Platini.
ECA dabar vienija 197 stipriausius futbolo klubus iš visų Europos valstybių. Lietuvai šioje asociacijoje atstovauja šalies čempionas Panevėžio „Ekranas”, o stebėtojo teisėmis – Marijampolės „Sūduva”.
„Mūsų diskusijos ECA viduje buvo labai aršios. Bet galiausiai visi 197 klubai palankiai įvertino šį projektą, – po susitikimo UEFA būstinėje su M.Platini teigė Miuncheno „Bayern” prezidentas K.H.Rummenigge. – Privalome sustabdyti beprotišką išlaidavimo politiką. Klubų vadovai ir savininkai turėtų sugrįžti prie racionalių išlaidų.”
Šalins iš varžybų
UEFA siūlo griežtai kontroliuoti futbolo klubų biudžetus.
Tiems, kurie nusižengtų numatytai tvarkai, grėstų įvairios sankcijos: nuo paprastos baudos iki pašalinimo iš visų Europos taurių turnyrų.
„Finansinio sąžiningumo idėja dar nevirto kūnu, bet jau dabar turi atgrasantį poveikį, – neabejojo M.Platini. – Kol kas nebus jokios raganų medžioklės ir aš dar nepateiksiu juodojo prasižengusių klubų sąrašo.
Bet pažadu, kad UEFA tikrai turės drąsos pritaikyti sankcijas tiems klubams, kurie nesilaikys mūsų priimtų sprendimų.”
Jeigu finansinio garbingo žaidimo taisyklės galiotų jau dabar, net 11 iš 32 klubų, kurie šį sezoną žaidė UEFA čempionų lygoje, turėtų būti pašalinti iš varžybų.
Biudžetą turės subalansuoti
UEFA laukia milžiniški darbai. Pirmąsyk visuotinis Europos klubų auditas bus atliktas jau 2011–2012 metų sezoną.
Pagal UEFA sudarytą veiksmų planą, nuo 2013–2014 metų sezono visi žemyno futbolo klubai jau privalės turėti subalansuotą biudžetą.
Tiesa, pirmaisiais metais klubams bus palikta galimybė turėti „priimtiną skolą” – nuo 5 iki 45 mln. eurų.
Bet dar po sezono tie, kurie nesugebės laikytis finansinės drausmės, jau sulauks pirmųjų sankcijų.
Ar tokie klubai, pavyzdžiui, kaip milijonais besižarstantis „Manchester City” išlaikys sąžiningumo egzaminą?
„Šį klausimą reikia užduoti jo savininkams, – patarė Andrea Traverso, vadovaujantis UEFA licencijų tarnybai. – Be abejo, mes neturime 2000 inspektorių, kurie galėtų viską patikrinti.
Klubai privalės patys mums pateikti teisingus skaičius ir sugebėti juos pagrįsti. Kadangi visi priklauso tam pačiam ratui, mes pasitikime rinkos savireguliacija.”
Talkins buvęs politikas
UEFA žada remtis ir kovos su dopingu pavyzdžiu.
Konkretus klubas pateks po didinamuoju stiklu kilus įtarimų ar gavus signalų apie abejotinus veiksmus. Tokio klubo finansų kontrolės imsis speciali ekspertų grupė, vadovaus buvęs Belgijos premjeras Jeanas Lucas Dehaene.
K.H.Rummenigge viliasi, kad naujoji finansų kontrolės sistema padės netiesiogiai nustatyti ir futbolininkų algų viršutines ribas, nes ES teisė dabar neleidžia to tiesiogiai daryti.
Naujovės tikslas – nutraukti varžytynes dėl geriausių futbolininkų ir paskatinti klubų vadovus investuoti į infrastruktūrą, jaunimo treniruotes, o ne beatodairiškai pūsti žaidėjų kainas.
„Norime, kad klubų savininkai turėtų ilgalaikę klubo viziją. Kad jie paliktų ne tik skolas, kai nusprendžia pasitraukti iš komandos”, – neslėpė UEFA generalinis sekretorius Gianni Infantino.
Finansų „Fair Play” iš tiesų yra kilnus sumanymas. Bet šios sistemos likimas tiesiogiai priklausys ir nuo geros klubų savininkų valios.
Ar šiuolaikinio futbolo pasaulyje dar liko vietos tokioms vertybėms kaip sąžiningumas?
UEFA raporte – ir skandalingi skaičiai
UEFA tyrimas atskleidė, kad dauguma Europos klubų dabar gyvena ne pagal savo kišenę.
56 proc. iš 733 klubų, kurie dalyvavo skirtingų Europos šalių stipriausios lygos pirmenybėse 2009–2010 m., patyrė nuostolių (2008–2009 m. pinigus prarado 47 proc. klubų).
47 metai. Toks vidutinis Europos stadionų amžius, suskaičiavus tas arenas, kuriose žaidžia pajėgiausios komandos. Pastarąjį kartą remontas šiuose stadionuose atliktas vidutiniškai prieš 7 metus.
Tik 19 proc. klubų turi nuosavą stadioną.
69 proc. viso Europos futbolo pelno tenka penkių svarbiausių čempionatų (Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos) klubams.
11,7 mlrd. eurų. Tiek pinigų 2009–2010 m. drauge uždirbo visi Europos klubai (4,8 proc. daugiau, palyginti su prieš tai buvusiu sezonu).
12,9 mlrd. eurų. Tiek pinigų pastarąjį sezoną iš viso išleido visi Europos klubai (9,3 proc. daugiau, palyginti su prieš tai buvusiu sezonu).
36 proc. pelno gauta už televizijos transliacijų teises.
64 proc. išlaidų sudarė futbolininkų algos.
7 mlrd. eurų. Tiek mažiausiai žaidėjų atlyginimams išleido Europos klubai.
Nuo 2005 metų net 27 klubai, aikštėje iškovoję teisę dalyvauti Europos taurių turnyruose, prarado šią galimybę dėl įvairių finansinių ir administracinių priežasčių. Šio sąrašo viršūnėje – „Cork City”, „Ararat”, „Ekibastuzec”.
101 milijonas. Tiek žiūrovų rinkosi į Europos šalių pajėgiausių lygų stadionus. Daugiausia žiūrovų priviliojo Vokietijos čempionatas (vid. 42 500 per mačą), mažiausiai – Estijos (188 žiūrovai).
51 iš 53 šalių, priklausančių UEFA, jau turi instanciją, kuri atsakinga už šios šalies klubų finansų kontrolę. Vienintelės dvi „atsilikusios” šalys – Albanija ir... pasaulio čempionė Ispanija!