Lietuvos futbolo rinktinė Austrijos mieste Dornbirne rengiasi 2012 metų Europos čempionato atrankos rungtynėms su Lichtenšteinu. Nacionalinė komanda Alpių kalnų apsuptame ir 50 tūkstančių gyventojų turinčiame Dornbirne gyvens ir treniruosis iki penktadienio, o tada persikels į už 40 kilometrų esančią Lichtenšteino sostinę Vaduzą.
Čia Lietuvos futbolininkai stos į svarbų mūšį, kurio baigtis gali turėti didelę įtaką tolesnei kovai dėl bilieto į Senojo žemyno pirmenybių finalinį etapą 2012-ųjų vasarą.
Nors Lietuvos rinktinė vadinama šio mačo favorite, nacionalinės komandos kapitonas Tomas Danilevičius perspėja, kad tikėtis lengvų taškų kovoje su Lichtenšteinu būtų naivu. Tačiau rezultatyviausias rinktinės žaidėjas pripažįsta, kad joks rezultatas, išskyrus pergalę, komandos netenkins.
T.Danilevičiaus ryžtą sustiprina ir sezono pabaigoje demonstruota puiki forma. 32 metų klaipėdietis, didžiąją sezono dalį „Livorno“ žaidimą stebėjęs nuo atsarginių suolelio, „Serie B“ pirmenybėms artėjant prie finišo tiesiosios tapo tikra įvarčių mašina – per paskutinius penkis turus varžovų vartininkus nuginklavo keturis kartus.
- Tomai, jums asmeniškai „Serie B“ pirmenybių pabaiga susiklostė sėkmingai, bet „Livorno“ iki atkrintamųjų varžybų pritrūko dviejų taškų. Kaip vertinate sezoną? - lrytas.lt paklausė T.Danilevičiaus.
- Galima sakyti, kad klubui sezonas nelabai pavyko, nes „Livorno“ buvo keliama užduotis patekti į stipriausių komandų šešetuką. O asmeniškai man sezonas buvo dvejopas. Pirmoji jo pusė buvo labai sunki, nes žaidžiau mažai ir beveik visą laiką praleidau ant atsarginių suolelio arba tribūnose. Tačiau paskutiniai du mėnesiai susiklostė sėkmingai.
Po Lietuvos rinktinės mačo Kaune su Ispanija klube beveik visas rungtynes žaidžiau pagrindinėje sudėtyje ir mušiau įvarčius. Sezono pabaiga man buvo tikrai labai gera.
- Netrukus baigsis jūsų sutartis su „Livorno“ klubu, kuriam atstovavote ne vienerius metus. Norite likti šiame klube?
- Kol kas neaišku, kur žaisiu kitą sezoną. Mano agentas šiuo metu derasi su keliais klubais. Žiūrėsime, kokie bus pasiūlymai ir tada kažką nuspręsime. Noras likti „Livorno“ yra. Vis dėlto Italijoje žaidžiu jau devynerius metus, o didžiąją laiko dalį praleidau būtent „Livorno“. Šeima čia įleido šaknis, vaikai čia eina į mokyklas. Čia jaučiamės kaip namie. Tačiau toks yra futbolininko darbas. Jeigu reikės keisti klubą, tai keisiu.
- „Serie B“ pirmenybes baigėte įspūdinga įvarčių serija. Ar pasilikote šovinių Europos čempionato atrankos rungtynėms su Lichtenšteinu?
- Tikiuosi, kad taip. Kaip bebūtų keista, Lietuvos rinktinei tai bus vienos iš svarbiausių rungtynių šiame atrankos cikle. Jeigu šiame mače neiškovosime trijų taškų, viltys užimti grupėje antrą vietą liks minimalios. Todėl mums būtinai reikia pergalės, ir mes jos sieksime. O kas įmuš, ne tiek svarbu.
- Lietuvos rinktinė vadinama aiškia šio mačo favorite. Ar verta tikėtis lengvų rungtynių?
- Nereikia tikėtis, kad užmėtysime Lichtenšteiną kepurėmis. To nepadarė čekai, tai nepavyko ir škotams. Dabar Europoje visi moka žaisti futbolą, o daugelis Lichtenšteino rinktinės žaidėjų rungtyniauja Šveicarijos čempionate. Jie moka žaisti futbolą ir mums tikrai nebus lengva.
Be to, mus slėgs didesnė atsakomybė, nes yra tik vienas rezultatas, kuris mus tenkins – pergalė. Psichologiniu atžvilgiu tai bus visiškai kitokios rungtynės nei mačas su Ispanija. Kaune žengėme į aikštę „laisvomis“ galvomis, tiesiog žaidėme ir norėjome kuo geriau pasirodyti. O dabar mums labai reikia laimėti. Todėl psichologiškai turėsime pasiruošti visiškai kitaip.