Nors ir pralaimėję 0:2 mūsų šalies futbolininkai tradiciškai nuėjo padėkoti savo sirgaliams, kurie vieni sėdėjo visoje tribūnoje - vietos futbolo mėgėjų šis mačas beveik nedomino.
Aktyviausi fanai nusileido prie pat aikštės, o kai kurie atsidūrė net aikštėje. Į tai tuoj pat reagavo Lichtenšeino policininkai ir rungtynėse dirbę apsaugininkai - jie griežtai tramdė lietuvius, kurie išties nekėlė jokios realios grėsmės aplinkiniams.
Vaduco stadione buvo apie 100 Lietuvos futbolo rinktinės fanų. Į Lichtenšteiną jie keliavo įvairiai ir atskiromis grupėmis - lėktuvais, traukiniais, autobusais, savo automobiliais. Vienas būrys užkietėjusių rinktinės gerbėjų pasirinko nelengvą, tačiau taupų kelionės būdą - važiavimą beveik vien traukiniais be nakvynių.
Ilgame kelionės maršrute į priekį buvo numatytas tik skrydis į Frankfurtą, iš kur traukiniais fanų grupė atkeliavo į Vaducą. Į Lietuvą sirgaliai grįš jau be skrydžių. Per kelionę pirmyn ir atgal metu fanai turės įveikti apie 2,5 tūkstančio kilometrų su apie 30 persėdimų.
Nuo pat pirmųjų Lietuvos rinktinės rungtynių po Nepriklausomybės atkūrimo paskui komandą važiuojantis Ingvaras Butautas teigia, kad taip keliauja ne vien taupumo sumetimais.
„Ne visi gali sau leisti skristi tiesiogiai lėktuvais. Tokia minimaliai patogi kelionė - pirmiausia ekonominis sprendimas, nes nereikia mokėti už nakvynę viešbučiuose. Kodėl vykstame traukiniais? Manau, kad tai geriausia tolimojo susisiekimo priemonė, kuri skirta ne vien tik nuvykti iš taško A į tašką B. Tokios kelionės metu galima patirti daugiau įspūdžių, pabendrauti su vietos žmonėmis“, - pasakojo I.Butautas.
Tik 6 kartus iš 47 paskui rinktinę vykti į oficialias rungtynes užsienyje negalėjusiam futbolo fanui per ilgus metus kelionių pasitaikė ir įvairių kuriozų.
2000 metų rugsėjį grįždamas iš Lietuvos rinktinės rungtynių su Rumunija Bukarešte, Vilniaus „Žalgirio“ gerbėjas tikėjosi suspėti į po trijų dienų vykusias Lietuvos čempionato rungtynes. Tačiau netgi baigęs kelionę taksi, į stadioną įžengė aidint finaliniam švilpukui.