Kai Lionelis Messi pademonstravo dar vieną futbolo šedevrą, įmušęs įvartį į „Manchester United” vartus per Čempionų lygos finalą, pagaliau neišlaikė ir garbingiausių svečių ložėje Londono Vemblio stadione sėdintis santūrus „Barcelona” prezidentas.
S.Rosellas paprašė „cava” – kataloniško šampano – taurės.
2010-ųjų liepą surinkęs 61 procentą „Barcelona” sirgalių balsų 46-erių verslininkas buvo išrinktas naujuoju Katalonijos klubo prezidentu.
Pirmuosius jo darbus metus paženklino dar neregėtas triumfas: „Barcelona” laimėjo Čempionų lygos taurę, tapo Ispanijos čempione, o trys komandos futbolininkai: L.Messi, Andreas Iniesta ir Xavi – surinko daugiausia balsų per geriausio pasaulio futbolininko rinkimus.
„Šios pareigos suteikė daug malonumo, bet taip pat ir daug darbo”, – „France Football” žurnalui sakė legendinio klubo vairą perėmęs S.Rosellas.
Apie prestižinį verslo universitetą baigusį garsios Katalonijos šeimos sūnų futbolo pasaulis išgirdo dar tada, kai „Barcelona” vadovavo Joanas Laporta.
Būtent S.Rosellas padėjo buvusiam prezidentui laimėti, kai 2003 metais į Barseloną priviliojo brazilą Ronaldinho.
Bet po poros metų dviejų bendražygių keliai išsiskyrė. S.Rosellas tapo aršiu savo boso kritiku, kol galiausiai prieš metus po rinkimų pats perėmė „Barcelona” vairą.
Dabartinis prezidentas nuo mažų dienų puikiai pažįsta garsiausio Katalonijos klubo virtuvę, nes jo tėvas XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje buvo „Barcelona” sekretorius.
Savo karjerą S.Rosellas pradėjo dirbdamas 1992 metų Barselonos olimpiados rinkodaros skyriuje, netrukus tapo „Nike” vadovu Ispanijoje, Portugalijoje, o po to vadovavo šios amerikiečių bendrovės skyriui Lotynų Amerikoje.
Būtent S.Rosellas lėmė, kad 1998 metais „Nike” ir „Barcelona” pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį. Vėliau verslininkas įkūrė nuosavą rinkodaros ir konsultacijų bendrovę BSM, kurią, kaip ir buvo pažadėjęs prieš rinkimus, paliko vos tapęs „Barcelona” prezidentu.
S.Rosellas į futbolą iki šiol žvelgia verslininko akimis.
2010-ųjų gruodį jis pranešė, kad nuo 2011–2012 m. sezono ant „Barcelona” futbolininkų marškinėlių kartu su UNICEF ženklu pirmąsyk klubo istorijoje bus reklamuojamas vienas Kataro fondas. „Barcelona” prezidentas su arabais pasirašė įspūdingą penkerių metų 165 mln. eurų vertės sutartį.
„Aš linkęs veikti, o ne kalbėti”, – prisipažino interviu ypač retai duodantis S.Rosellas.
Nors „Barcelona” prezidentas yra tikras verslo ir ryšių žmogus, jis puikiai išmano ne tik užkulisiuose galiojančias futbolo pasaulio taisykles.
Jaunystėje S.Rosellas pats lankė futbolo mokyklą, o vilkėdamas „Barcelona” aprangą net spėjo sužaisti trejas rungtynes.
„Priklausiau vienai „blaugrana” (taip komanda vadinama pagal aprangos spalvas. – Red.) vaikų komandai. Tokių tuo metu buvo bent tuzinas.
Man neužteko talento, kad žaisčiau su geriausiais, tačiau nebuvau ir toks blogas, kad mane išmestų, – neslėpė S.Rosellas. – Likau mokykloje, kurioje buvo surinkti tokie pat vidutiniokai.
Čia žaidžiau nuo 6 iki 18 metų. Kartais, kai tikroji „Barcelona” vaikų komanda negalėdavo įvykdyti įsipareigojimų, vietoj jos į turnyrus vykdavome mes. Iki šiol didžiuojuosi, kad kaip kairysis saugas sužaidžiau trejas oficialias rungtynes vilkėdamas „Barcelona” aprangą.”
– „Barcelona” šįmet laimėjo Čempionų lygos taurę, o geriausio 2010-ųjų pasaulio futbolininko rinkimuose triumfavo trys jūsų komandos žaidėjai. Ar tikėjotės tokios sėkmingos savo prezidentavimo pradžios?
– Didžiuojuosi, kad „Barcelona” filosofija ir mūsų dėmesys jauniems talentams subrandino tokių vaisių!
Visi pripažino, kad mūsų komandoje dabar žaidžia trys geriausi pasaulio žaidėjai. Man sėkmė FIFA Auksinio kamuolio rinkimuose prilygsta pergalei Čempionų lygos turnyre.
Ji yra tokios pat vertės kaip ir mūsų triumfas Vemblio (1992 ir 2011 metais), Paryžiaus (2006) ar Romos (2009) stadionuose. Galbūt kiti šiuos faktus vertina kitaip, tačiau asmeniškai man šie įvykiai sukėlė vienodą džiaugsmą ir pasididžiavimą.
Be abejo, tai nėra mano darbo rezultatas. Man tiesiog pasisekė, kad einu šias pareigas tuomet, kai klubas išaugino tiek talentų ir didžių žaidėjų.
– Kaip kilo noras auginti patiems savo talentus ir kaip susiformavo nepakartojamas „Barcelona” žaidimo stilius?
– Buvau dar vaikas, kai visa tai prasidėjo. Reikia prisiminti epochą, kai žaidė legendinė komanda, kurią treniravo Laszlo Kubala.
Būtent tuomet klubas nusprendė remtis jaunais žaidėjais, kurie buvo gimę Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose.
Šiandienos rezultatai yra šimtų žmonių darbo vaisius.
Man sakė, kad dabartinę klubo filosofiją vėliau ypač sustiprino į Barseloną atvykęs olandų treneris Rinus Michelsas.
Jo paskatintas tuometis klubo prezidentas Josepas Lluisas Nunezas nusprendė investuoti į nuosavą klubo futbolo mokyklą. Taip buvo sukurta „Masia” akademija.
Tai namai, kuriuose jauni talentingi vaikai buvo apgyvendinami, maitinami ir mokomi. Čia buvo išaugintos ryškiausios dabartinės mūsų žvaigždės.
– Kaip „Barcelona” komandai pavyksta išsaugoti savo žaidimo stiliaus tęstinumą?
– Susidariau įspūdį, kad „Barcelona” visais laikais neišklydo iš pasirinkto kelio, išskyrus keletą trenerių, kuriems teko vadovauti mūsų komandai.
Nesiruošiu minėti konkrečių pavardžių, nes nenoriu suasmeninti šios diskusijos. Nors tie treneriai ir pasiekė tikrai gerų rezultatų, laimėjo Ispanijos čempionų titulų, klubo sirgaliai jų nevertino.
Žmonės nebuvo visiškai laimingi, nes „Barcelona” tuomet laimėjo išduodama savąjį stilių. Tai neįtikėtina, bet pergalės ir titulai dar nėra viskas!
Nuolatiniai „Camp Nou” lankytojai puikiai išmano futbolą, todėl jiems reikia ne tik rezultatų. „Barcelona” gerbėjas nėra aklas fanatikas, jis – analitikas. Jis taip pat ir labai sentimentalus.
– „Barcelona” visuomet pasižymėjo ir labai stipria kataloniška dvasia.
– Aš ir visi katalonai esame labai prisirišę prie savo šaknų.
Matydamas, kad dabar daugumoje Anglijos klubų beveik nėra anglų žaidėjų, neretai pagalvoju, jog futbolas taip praranda pačią žaidimo esmę.
Noriu, kad „Barcelona” amžinai išsaugotų katalonišką savastį. Šis siekis man – nenumalšinama aistra. Man tai – svarbiausias dalykas!
– Renkant 2010 metų FIFA Auksinio kamuolio laimėtoją ant nugalėtojų pakylos buvo trys „Barcelona” klubo mokykloje išauginti žaidėjai. Ką jums reiškė šis pripažinimas?
– Tai patvirtino, kad visi tie, kurie per pastaruosius 30 metų kantriai dirbo ir rėmėsi mūsų futbolo mokykla, buvo visiškai teisūs.
Toks pripažinimas skatina toliau dirbti ta pačia kryptimi. Tai dar vienas įrodymas, kad pasirinkome teisingą kelią.
– Ar nebus sunku išlaikyti tokį pat lygį ir savo mokykloje nuolat auginti tokio lygio žaidėjus kaip L.Messi, Xavi ar A.Iniesta?
– Jei leisite, norėčiau futbolą palyginti su vynininkyste.
Esu labai didelis prancūziško, ypač Burgundijos, vyno mėgėjas. Seniai pastebėjau, kad skirtingų metų derlius nėra to paties lygio.
Bet niekas juk neišrauna vynuogynų tik todėl, kad vienais metais vyno kokybė būna prastesnė negu įprastai.
Ar savo mokykloje augintis talentus nėra vienintelis būdas išsigelbėti nuo futbolą apėmusios ekonominės krizės?
Toliau tęsiu savo palyginimus su vynu.
Kiek žinau, net Burgundijos vyno butelių kamščiai – ne prancūziški. Dažniausiai jie atvežti iš Portugalijos.
Taip, tačiau ką tai reiškia? Noriu pasakyti, kad reikia mokėti ir netingėti keliauti ieškoti visur to, kas geriausia.
– Kaip įvertintumėte pirmuosius savo prezidentavimo metus?
– Pirmiausia mes esame pasamdyti dirbti, o ne kalbėti.
Bet dabar dirbti, užuot kalbėjus, nėra lengva. Mes visi, laimei ar nelaimei, gyvename komunikacijos pasaulyje.
Kartais žodžiais mėginama paslėpti faktus, nors faktai visada liks svarbesni už žodžius.
Jeigu moki manipuliuoti žodžiais, gali įtikinti kitus, kad padarei daug daugiau nei iš tiesų nuveikei. Priešingu atveju, jeigu nemoki bendrauti, aplinkiniai gali manyti, kad padarei kur kas mažiau negu iš tiesų nudirbai.
Atleiskite man už šią šiek tiek painią dialektiką! Galbūt dar prabėgo per mažai laiko, kad galėčiau paaiškinti, ką iš tiesų nuveikėme per šiuos metus.
Tačiau galiu patvirtinti, kad eidamas „Barcelona” prezidento pareigas tikrai esu laimingas.
– O ką jautėte matydamas, kaip „Barcelona” šį sezoną 5:0 įveikė Madrido „Real”?
– Ši pergalė liks istorijoje kaip geriausios visų laikų „Barcelona” rungtynės.
Negaliu sakyti, kad tai buvo geriausias mačas per visą futbolo istoriją, nes tam reikia, jog labai gerai žaistų dvi komandos.
Tokias rungtynes stebiu ir jomis mėgaujuosi lyg mažas vaikas, tačiau šia tema galiu kalbėti tik kaip prezidentas.
– Koks jūsų, kaip „Barcelona” prezidento, tikslas?
– Svarbiausia – laimėti titulus, tačiau dėl jų nenuvaryti klubo į pražūtį.
Jeigu būtume toliau laikęsi senų įpročių ir pratęsę tas tendencijas, kurios buvo dar visai neseniai, ekonominiu požiūriu būtume tikrai nugarmėję į bedugnę.
Aš nieko neišgalvoju, nes tai patvirtino vienas Barselonos universiteto ekonomikos profesorius. Mes iš tiesų buvome atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje („Barcelona” klubo skolos prieš metus siekė 500 mln. eurų. – Red.)
Taigi noriu laimėti titulus, tačiau būsimiems savo įpėdiniams nepalikti jokių skolų ir ekonominių problemų, su kuriomis esame priversti dabar kovoti.
Pagrindinis mano rūpestis – subalansuoti klubo finansus.
– Pastaruoju metu netrūksta kalbų apie finansinę futbolo krizę. Ar esate optimistas dėl futbolo ateities?
– Labai sunku atlaikyti spaudimą, kai nelaimi titulų.
Tokiomis akimirkomis neretai padarai tiesiog beprotiškus veiksmus ekonominiu požiūriu. Juk net tada, kai laimi, kartais elgiesi kaip ligonis!
Tačiau daugiau neturiu baimės, kad kartosime savo klaidas. Tikiuosi, kad ir kiti aplinkui elgsis protingai.
Skaičiai ir faktai
Biudžetas: 420 mln. eurų.
Akcininkai: 173 tūkst. sirgalių, kurie kiekvienais metais moka klubo nario įmoką, renka klubo valdybą.
Didžiausia alga: L.Messi (10 mln. eurų per metus)
Klube užauginti šio sezono komandos žaidėjai: 10 (L.Messi, Xavi, A.Iniesta, C.Puyolis, G.Pique, S.Busquetsas, V.Valdesas, Pedro, B.Krkičius, Jeffrenas).
Vyriausias žaidėjas: Pinto (35 metai).
Jauniausias žaidėjas: Bojanas Krkičius (20 metai).
Stadionas: „Camp Nou” (atidarytas 1957 m., 99 tūkst. vietų).
Žiūrovų vidurkis šį sezoną: 77 tūkst. per rungtynes.
Parduota abonementų šį sezoną: 95 tūkst.
Oficialių sirgalių klubų skaičius pasaulyje: 1419.
Europos trofėjai: 11 (Čempionų taurė – 4, Taurių laimėtojų taurė – 4, UEFA taurė – 3).
Rungtynės Europos turnyruose: 454 (Čempionų lygoje – 221, Taurių laimėtojų turnyre – 85, UEFA taurėje – 148).
Ispanijos čempionės titulai: 21.
Pergalės Ispanijos taurės turnyre: 25.
Brangiausias pardavimas: Luisas Figo (62,6 mln. eurų). 2000 m. portugalą nusipirko Madrido „Real”.
Brangiausias pirkinys: Zlatanas Ibrahimovičius (68 mln. eurų). 2009 m. Švedijos rinktinės puolėją katalonai įsigijo iš Milano „Inter”.
Garsiausia žaidėjo antroji pusė: Shakira (G.Pique draugė).