„Hearts“ futbolo klubo savininkas paplūdo pykčiu po to, kai Edinburgo komanda iš Škotijos futbolo asociacijos (SFA) drausmės komiteto susilaukė piniginių baudų dėl šiurkštaus žaidimo bei daugybės raudonų kortelių.
„Kiekvienais metais „Hearts“ kovoja dėl vietos pirmajame trejete, tačiau, net ir praėjusiame sezone per paskutines 12 rungtynių mus tarsi kažkas pakeitė. Būtų įdomu sužinoti kieno tai kaltė? Žaidėjų? Trenerių? O galbūt tai mafijozų darbas?
Kiekvienais metais kovoti su maniakais darosi vis sunkiau ir sunkiau. Stojame jiems skersai kelio ir neleidžiame manipuliuoti aikštėje, tačiau dažnai svarbiausius dalykus praleidžiame pro akis. Mūsų komandoje yra tokių, kurie mums kenkia visais įmanomais būdais“, - oficialioje komandos svetainėje internete cituojami V.Romanovo žodžiai.
Dar labiau škotus siutina tai, kad „Hearts“ savininkas gina žaidėją Craigą Thomsoną, kuris kaltinamas dviejų nepilnamečių mergaičių seksualiniu išnaudojimu.
Verslininko iš Lietuvos pasisakymai ir veiksimai sukėlė pykčio bangas Škotijos žiniasklaidoje. Pateikiame scotsman.com korespondento Tomo Englisho mintis iš jo straipsnio apie V.Romanovo elgesį:
„Vladimiras Romanovas nenorėjo pasirašyti po keistu pareiškimu, penktadienį vakare paskelbtu „Tynecastle“ stadione, taigi greičiausiai jam neužteks drąsos viešai ginti savo sprendimo išlaikyti Craigą Thomsoną „Hearts“ darbuotojų sąraše.
Apie šį nelemtą reikalą galima pasakyti keletą dalykų. Pirmiausia, verta prisiminti Johną Wilsoną, rėmėją, kuriam pateikti kaltinimai užpuolimu po išpuolio prieš Neilą Lennoną „Tynecastle“ stadione paskutinę praeito sezono savaitę.
J.Wislono atveju „Hearts“ vadovavosi griežta politika. Jie išplatino nedviprasmišką pareiškimą. J.Wilsonas buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu visam gyvenimui. „Visi tikri „Hearts“ gerbėjai pasibaisėjo tuo, ką išvydo. Tokiems veiksmams nėra pateisinimo, jiems ne vieta futbole ir mes ėmėmės griežčiausių veiksmų, kad užkirstume kelią jų pasikartojimui“.
V.Romanovo pasaulyje toks incidentas tarp J.Wilsono ir N.Lennono yra siaubingas ir vertas griežčiausios įmanomos bausmės, tačiau futbolininkas, prisipažinęs nepadoriai, ištvirkusiai ir nederamai elgęsis su dviem 12 ir 14 metų mergaitėmis, kažkodėl nusipelnė atleidimo ir supratimo. Tai keistas moralinis kodeksas.
C.Thomsonas internete leidosi į nederamus seksualinius pokalbius su šiomis mergaitėmis. Jis prisipažino kaltas, buvo nubaustas 4 tūkst. svarų sterlingų bauda ir įrašytas į seksualinių nusikaltėlių registrą penkeriems metams. Ir vis dėlto klubas, vos prieš mėnesį pačiu griežčiausiu tonu pasmerkęs J.Wilsoną ir išvijęs iš savo stadiono visiems laikams, bando pačiu nederamiausiu būdu užglaistyti C.Thomsono incidentą.
Klubo pareiškime pabrėžiamos lengvinančios aplinkybės, nepaisant to, kad pats futbolininkas pripažino savo kaltę. Jie kalba apie C.Thomsono klaidą, jo naivumą, apie tai, kad jį iš kelio išvedė blogos įtakos, ir, žinoma, žiniasklaida. Jo bėdas sukėlė ir klaidinanti žurnalistika.
Klubas nepareiškė jokio oficialaus atsiprašymo šių dviejų mergaičių šeimoms ar „Hearts“ gerbėjams, kuriuos šis įvykis pakraupino ir supykdė.
Griežtumas J.Wilsonui, bet užuojauta žaidėjui, kuris prisipažino gašliai, tvirkinančiai ir nepadoriai elgęsis su dviem mažom mergaitėm.
Ir ši istorija toliau tęsėsi ir savaitgalį.
Direkotriaus konsultantas Sergejus Fedotovas „Facebook“ tinkle paskelbė komentarą, kuris tapo dar vienu keisto etinio kodekso, kuriuo vadovaujasi „Tynecastle“ taryba, pavyzdžiu.
S.Fedotovas, kaip ir V.Romanovas, pamiršo atsiprašyti mergaitės šeimų. Padarykime jam paslaugą ir pasufleruokime, kaip turėjo skambėti paskutinis jo pareiškimo sakinys: „Jei laikome save XXI amžiaus visuomene, tada žmonės, prisipažinę ir nuteisti dėl nepadoraus elgesio su dviem jaunomis mergaitėmis, turėtų būti atleistas iš jį įdarbinusios institucijos, kuri dirba su vaikais ir didžiuojasi savo šeimas palaikančia politika“. Bet koks kitoks elgesys yra ne mažiau amoralus nei C.Thomsono veiksmai „Facebook“ tinkle.
Jei V.Romanovas nori kaltinti žiniasklaidą už asocialų savo žaidėjų elgesį – koks, tiesą sakant, skirtumas? Bla bla, Vladai. Škotijoje tikriausiai mažai kas rimtai pažiūrėjo į visa tai, ką jis išdėstė tame pareiškime – išskyrus jo direktorių valdybą, sudarytą iš tikrai savarankiškai mąstančių individų, tokių kaip jo sūnus Romanas, jo dukterėčia Julija Goncaruk ir du kiti, Fedotovas ir Vitalijus Vasiliauskas.
Tačiau bandydamas pateisinti savo šokiruojantį sprendimą neatleisti C.Tmomsono V.Romanovas nuėjo pernelyg toli. Jis bandė nukreipti dėmesį nuo reikalo esmės ir tai yra neatleistina. Skiesdamas apie lengvinančias aplinkybes ir žiniasklaidos mafijos įtaką C.Thomsono byloje jis bandė pačiais pigiausiais būdais nukreipti dėmesį nuo labai rimto reikalo.
Tai siaubinga taktika, kurią kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turėtų permatyti kiaurai. Žinoma, „Hearts“ gerbėjai mato, kas vyksta, ir juos verta užjausti. Aistruoliai, bent jau didžioji jų dauguma, ne tik pasipiktinę, bet ir sunerimę bei nuliūdę dėl tokio V.Romanovo elgesio, dėl to, kad jis neatsiprašė šeimų, dėl jo idiotiškų išpuolių prieš niekuo dėtus veikėjus ir dėl jo riteriško atlaidumo C.Thomsonui, žaidėjui, su kuriuo didžioji dalis „Tynecastle“ stadiono nebenori turėti nieko bendra.
V.Romanovui ir jo tarybai turėtų būti gėda.