Lietuvos čempionas Panevėžio „Ekranas“ nugalėjo Maltoje ir įgijo puikų šansą Europoje išlikti bent tris atrankos etapus. Jei ne Čempionų lygos, tai bent Europos lygos, į kurią būtų permestas nesėkmės antrajame rate atveju.
Marijampolės „Sūduva“ išvengė pralaimėjimo namuose rungtynėse su varžovais iš Švedijos ir, ko gero, neatsisveikino su viltimis žengti tolyn. Dabartinis marijampoliečių treneris Virginijus Liubšys dar treniruodamas Vilniaus „Vėtrą“ dvikovoje su kitais skandinavais - Suomijos klubu - yra išsikapstęs ir po pralaimėjimo savo aikštėje.
Tauragės „Tauras“ karingai pasirodė rungtynėse su Hagos ADO. Nepaisant apmaudaus pralaimėjimo, tauragiškiai, kurių treneris Gedeminas Jarmalavičius leidžia sau neanalizuoti varžovų žaidimo, kovojo garbingai.
Aukščiau esančiame sakinyje klaidos nėra: G.Jarmalavičius pats viešai pripažino, kad nesidomėjo olandų komandos žaidimu dėl esą didelių tarpsezonio permainų. Ką mums sako vakarykštė ADO sudėtis?
Gino Coutinho, Ahmedas Ammi, Christianas Kumas, Timothy Derijckas, Ramonas Leeuwenas, Jensas Toornstra, Lexas Immersas, Aleksandaras Radosavljevičius, Wesley Verhoekas: visi jie praėjusį sezoną Olandijos čempionate pagrindinėje ADO sudėtyje žaidė bent 22 rungtynes, o J.Toornstra - ir visas 38. Pagrindinė sudėtis šiuo atveju reiškia „nuo rungtynių pradžios“. Charltonas Vicento nacionalinėse pirmenybėse aikštėje pasirodė 22 kartus. Vienintelis naujas veidas komandoje iš tų, kurie pradėjo rungtynes Kaune - Filipas Lukšikas.
Tokios tad “radikalios“ permainos Hagos komandos stovykloje. Norint palyginti praėjusio sezono ir dabartinę ADO sudėtį, internete užtenka pasikapstyti penkias minutes. Net įgūdžių nereikia. Užtenka noro.
Bet buvo tik noras pasinaudoti viena iš futbolo nežiniukų šalyje įprastų klišių. Tokių kaip „pietietiškas stilius mūsų komandoms neparankus“ (nors niekur, išskyrus Lietuvą, apie jokį mistinį „pietietišką“ stilių girdėti neteko) arba „šiais laikais visi moka žaisti“ (šitą reikia sakyti su tokia veido išraiška, kad būtų aišku, jog žaisti moka visi, išskyrus mus). „Didelės permainos“ šiuo atveju dar viena dažnai naudojama ir, kas be ko, logiška populistinė konstanta - daugelyje komandų po sezono žaidėjų kaita vyksta sparčiai. Tik šįkart atspėti nepavyko.
Gerai, kad mūsų trenerių mintys Vakaruose niekam neįdomios. Priešingu atveju išgarsėtume kaip neabejotini Europos futbolo neandertalai. Ir ironiškiausia tai, kad tokiu atveju nežiniukų etiketė, ko gero, būtų prilipdyta visam šalies futbolo treneriui cechui. Daugumai - nepelnytai.
Vienintelis dalykas, už kurį G.Jarmalavičius negali sulaukti priekaištų - sąžiningumas. Juk galima buvo ir pameluoti - kas ten būtų patikrinęs?
Po rungtynių „Tauro“ treneris lygino Olandijos ir Lietuvos futbolo lygį. Gerai. Ypač jeigu prisimintume, kad futbolo lygis - ne tik žaidėjų sugebėjimai, bet ir trenerių darbas. Požiūris į darbą - taip pat.