Pagrindinis mačo laikas ir pratęsimas baigėsi be įvarčių 0:0. Nugalėtojas paaiškėjo po 11 metrų baudinių serijos.
Ją 5:3 laimėjo Paragvajaus futbolininkai ir priartino šalies aistruolius prie svajonės išvysti nuogą gražuolę Larissą Riquelme ir kitas įspūdingų formų palaikymo komandos nares.
Rungtynėse puikią progą
pasižymėti turėjo Paragvajaus ekipos žaidėjas Dario Veronas,
kurio, pirmosiomis minutėmis, galva smūgiuotą kamuolį atrėmė
vartininkas Renny Vega.
Nors Paragvajaus ekipa dominavo pradžioje,
Venesuelos ekipa nenorėjo žaisti atsimušinėjant ir varžovus
spausti pradėjo pirmojo kėlinio pabaigoje.
35 minutę įvartį įmušti
galėjo Čilės ekipą nokautavęs Oswaldas Vizcarrondo, tačiau
žaidėjo pastangos nuėjo šuniui ant uodegos, nes nuošalėje
atsidūrė du jo kolegos.
Vėliau sirgalius suaikčioti privertė Alejandro
Moreno ir Salomono Rondono surengta ataka, kurią tik per plauką
neutralizavo Paragvajaus vartų sargas Justo Villaras.
Antrasis kėlinys buvo panašus į pirmąjį –
A.Moreno ir S.Rondonas organizavo bei tykojo progų išbėgti, o
Paragvajaus ekipa ieškojo savo vėžių.
Įvarčius galėjo įmušti S.Rondonas ir Miku,
tačiau Venesuelos vartininkas pergalingą vakarą užtikrintai žaidė
iki galo.
Nuo 102 minutės
Paragvajaus ekipa žaidė dešimtyje, nes Jonathanui Santanai
teisėjas parodė antrąją geltoną kortelę.
Pralaimėjusi Venesuelos ekipa patvirtino faktą, kad
kiekybė – ne rodiklis.
Jie į vartus mušė 13
kartų, 8 kartus kamuolys skriejo į
vartų plotą.
Paragvajaus futbolininkai į vartus smūgiavo 9
kartus, 7 – į vartų plotą.
Venesuelos ekipos šturmą įtvirtina ir kampinių
statistika – 8 prieš 4.
Tiesa, nors Paragvajaus ekipai buvo parodyta raudona kortelė,
Venesuelos ekipa baudavo dažniau – 17 kartų,
nugalėtojai – 13.
Abi komandos lygiosiomis sužaidė ir
susitikusios grupėje, tačiau tuomet, skirtingai nei pusfinalyje,
įvarčiai liejosi. Abi ekipos išsiskyrė rezultatui esant – 3:3.