Lietuvos rinktinės futbolininkai trečiadienį surengs generalinę repeticiją prieš 2012 metų Europos čempionato atrankos mačą su Lichtenšteino komanda. Tiek rytdienos dvikovą su armėnais, tiek rugsėjo 2 d. Kaune vyksiančią kvalifikacinę akistatą su nykštukinės šalies futbolininkais, lietuviai galėtų drąsiai vadinti eilinėmis, jei ne aplinkybės, verčiančios mūsų šalies ekipą dirbti
nebeieškant pasiteisinimų.
Skaudus niuksas, patirtas birželio pradžioje Lichtenšteine (lietuviai netikėtai nusileido 0:2), žaliai
geltoniesiems nepalieka atsitraukimo kelių. Todėl ir oficialiai dvikovai, ir kontrolinėms varžyboms jie rengiasi itin rimtai.
„Rytoj laukia atsakingos rungtynės. Armėnų komanda pajėgi, todėl bus ką veikti, - teigė saugas Saulius Mikoliūnas. - Kokie varžovų privalumai? Jie gerai kontroliuoja kamuolį, turi daug techniškų žaidėjų. Žiūrėjome ir analizavome armėnų rungtynes atrankos cikle su Rusijos rinktine. Įsitikinome, kad jie moka žaisti“.
Ukrainos čempionate rungtyniaujantis S.Mikoliūnas į rinktinę atvyko pakilios nuotaikos, kurios tikisi nesugadinti ir Kaune.
„Sezonas klube klostosi tikrai neblogai, - pasakojo Kijevo „Arsenal“ ekipos legionierius. - Komanda kol kas žengia 4-oje vietoje, tiesa, nuo pirmenybių pradžios praėjo tik 5 turai. Sunku pasakyti, kaip mums seksis toliau. Aš taip pat esu viskuo patenkintas. Juolab, kad mano sutartis su „Arsenal“ galioja dar metus - iki kitos vasaros“.
Panašiai nusiteikęs ir puolėjas Tadas Labukas.
„Armėnų komanda techniška ir greita. Treneriai ypač akcentavo jų pavojingas kontratakas. Mėginsime jas stabdyti“, - kalbėjo Norvegijoje žaidžiantis lietuvis.
R.Žutautas prieš antradienio treniruotę pirmiausia paskubėjo pasidžiaugti išvengęs netekčių.
„Man, kaip treneriui, džiugu, kad visi esame sveiki. Neskaitant neatvykusių kelių lyderių (Mariaus Stankevičiaus ir Tomo Danilevičiaus,. - Red.) neturime traumuotų žmonių“, - aiškino strategas.
Vis dėlto netrukus treneris buvo priverstas sunerimti. Su auklėtiniais vadinamąjį futbolo kvadratą žaidęs R.Žutautas stiprokai kamuoliu pataikė į nosį savo asistentui Donatui Vencevičiui. Pastarasis skausmo perkreiptu veidu pasitraukė nuo vejos. Tiesa, sulaukęs kolegos atsiprašymų bei šmaikščių futbolininkų paraginimų, nukentėjusysis grįžo prie darbo.