Vėlyvą penktadienio vakarą virš Monako Louis II stadiono dangus ėmė svaidytis žaibais ir prapliupo liūtis. Simboliška - atrodė, kad net gamta nusprendė negadinti futbolo šventės, vykusios nykštukinėje, bet Europoje seniai prabangos simboliu tapusioje kunigaikštystėje, kol šventė nesibaigė.
Po rungtynių sunkius lietaus debesis Monake priminė ir „Porto“ sirgalių veidai. Portugalijos čempionato ir Europos lygos laimėtojaI žemyno superlygos rungtynes 0:2 pralaimėjo „Barcelona“ futbolininkams, kurių gerbėjai po pergalės iki paryčių braidė šlapiomis Monako gatvėmis - kai kurie, kad būtų patogiau, išsinėrę iš mėlynos ir granato spalvos marškinėlių - ir traukė savo nesibaigiantį: „Campeones, campeones, ole, ole, ole“.
„Barca“ ir vėl laimėjo. Lionelis Messi vėl įmušė ir atliko rezultatyvų perdavimą, bet geriausio žaidėjo prizą šįkart gavo ne jis, o Andresas Iniesta. Gal todėl, kad, tiesą sakant, genialusis argentinietis didžiąją rungtynių dalį neskubėdamas vaikščiojo po stadioną, porą kartų net leidęs sau grįžti iš nuošalės taip lėtai, kad komandos draugai savo aikštės pusėje porą dešimčių perdavimų spėjo atlikti. O gal todėl, kad UEFA tiesiog nusibodo individualius prizus skirti vis tam pačiam futbolininkui.
„Barcelona“ ir jos sirgaliai šventė. Didžiulėje cilindro formos palapinėje, skirtoje UEFA svečiams, televizorių ekranuose sukosi ką tik pasibaigusių rungtynių vaizdai, palubėje šmėsčiojo įspūdinga grafika, nuo scenos aidėjo džiazas, totalizatoriaus laimėtojams buvo dalijami prizai - marškinėliai ir kamuoliai su „Barcelona“ bei „Porto“ futbolininkų parašais.
„Didysis darbas baigtas. Leisiu sau alaus bokalą ir griūsiu miegoti“, - nuvargusia šypsena švystelėjo vienas Vokietijos žurnalo „Kicker“, padėjusio rengti geriausio Europoje žaidžiančio futbolininko rinkimus, redaktorių Manfredas Muenchrathas.
Ir jo, ir daugelyje kitų veidų atsispindėjo įsitikinimas - futbolo šventė pavyko. Sunku su tuo nesutikti. Matyt, Monako aura tokia.
Kunigaikštystėje viskas, atrodo, buvo apmąstyta iki smulkiausių detalių. „Jūs turite bilietą“, - sako maršrutinio autobuso vairuotojas net nespėjus pasirausti kišenėse ieškant dviejų eurų. Pagavęs klausiamą žvilgsnį, mosteli į akreditacijos kortelę, likusią kabėti ant kaklo nuo Europos lygos burtų traukimo ceremonijos „Grimandi Forum“ rūmuose: „Jūs juk žurnalistas, atvykęs į futbolą?“.
O demokratijos ir tolerancijos aplink stadioną ir jame buvo daugiau nei bet kurioje didžioje Vakarų Europos futbolo valstybėje. Jokių grėsmingų įspėjimų ar specialių saugumo veiksmų tada, kai „Barcelona“ sirgaliai padeginėjo savo ugnies užtaisus, dukart apklojusius tiršta dūmų danga Louis II stadiono aikštę.
Dar labiau stebinantis elgesys su žiūrovais, sugebėjusiais tuoj po rungtynių prasiveržti į aikštę ir įšokti į švenčiančių „Barcelona“ futbolininkų būrį. Tvarkos pažeidėjus išvedė iš aikštės ir akimirksniu paleido atgal į tribūną. Jokių protokolų, nuotraukų veidu ir profiliu, pirštų atspaudų - tai yra, to, kas būtų neišvengiama Anglijoje ar Vokietijoje.
Nerimta? Gal. Bet nugalėtojai neteisiami, o rungtynių šeimininkai šįkart nugalėjo, nes padarė viską, kad futbolo šventės netemdytų net menkiausias debesėlis. Išskyrus, žinoma, lietaus debesis, kurių nesukontroliuosi. Šventė įvyko. Europos futbolo klubų sezonas oficialiai atidarytas.