15 Seimo narių su A.Anušausku priešakyje išplatino pranešimą, kuriame dėsto, jog parlamentinės grupės tikslas – stiprinti parlamentinę už futbolo plėtrą Lietuvoje atsakingų institucijų veiklos kontrolę, analizuoti Lietuvos futbolo valdymo struktūrą ir teikti siūlymus, kaip ją patobulinti, skatinti ir prižiūrėti Lietuvos futbolui strategiškai svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą.
Ar tai reiškia, jog politikai imsis kontroliuoti nemažai kritikos sulaukiančios LFF veiklą? Tačiau toks scenarijus grėstų drastiškomis Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) sankcijomis, nes ši organizacija kategoriškai netoleruoja bet kokio valdžios kišimosi į futbolo federacijų veiklą. Dažniausiai tokie bandymai baigiasi ilgalaikiu šalies rinktinių ir klubų pašalinimu iš bet kokių oficialių tarptautinių varžybų.
„Mes neketiname versti LFF valdžios. Na, bet jau aš. Nebent A.Anušauskas turėtų kitų minčių, - šypsojosi prie parlamentinės grupės prisidėjęs Seimo narys Vydas Gedvilas. - Pagal įstatymus mes apskritai negalime kištis į jokių visuomeninių organizacijų veiklą“.
Buvusio žinomo moterų krepšinio trenerio žodžiais, grupė, pagal sumanymą, atvirkščiai, turėtų ne griauti, o kurti.
„Akivaizdu, jog pastaruoju metu šalies futbolas atsidūrė dugne. Nėra rezultatų nei suaugusiųjų, nei kitose amžiaus grupėse. Todėl šiai sporto šakai reikia pagalbos iš šalies. Mes subūrėme grupę, kuri galėtų veikti kaip patariamasis organas. Žiūrėsime, kokios paramos konkrečiai reikia, kad reikalai pajudėtų į gerąją pusę. Galbūt galime būti naudingi tvarkant futbolo vadybą ar sprendžiant Nacionalinio stadiono bėdas“, - svarstė V.Gedvilas.
Tuo tarpu LFF prezidentas Liutauras Varanavičius pareiškė nė kiek nesibaiminąs politikų įsikišimo.
„Aš pats jau senokai kviečiau parlamentarus, ypač prijaučiančius šiai sporto šakai, suburti panašią grupę. Kaip suprantu, tai bus futbolo draugų grupė. Gerai, kad nors besibaigiant seimūnų kadencijai, jie tą padarė“, - tikino LFF vadovas.
L.Varanavičiaus žodžiais, pirmiausia jis tikisi politikų paramos įgyvendinant idėją dėl popamokinės veiklos krepšelių, kurie garantuotų moksleiviams galimybę rinktis futbolo treniruotes, kaip papildomą fizinio ugdymo veiklą. Jo teigimu, pastaruoju metu Europą puikiais futbolo rezultatais stulbinančioje Estijoje dar 1995 metais buvo atsisakyta sporto mokyklų, jas pakeičiant popamokiniu krepšeliu. Nuo to laiko sportuojančių vaikų skaičius šalyje išaugo penkis kartus.
„Estija tą programą vykdo jau 15 metų, todėl jų ir rezultatai atitinkami. Gal man, padedant šiai politikų grupei, nebeteks bergždžiai varstyti Mokslo ir švietimo ministerijos duris, vis tikintis jų malonės dėl popamokinės veiklos programos“, - aiškino L.Varanavičius.
LFF prezidentas abejoja, ar seimūnų grupė galėtų padėti išjudinti jau beveik numarintą Nacionalinio stadiono idėją. Tai esą labiau Vyriausybės galioje. Kita vertus, net jeigu Nacionalinio stadiono projektas pajudėtų iš mirties taško, nerimaujama, ar visos sporto bazių reikmėms skirtos europinės lėšos nebūtų nukreiptos tik į vieno stadiono statybas.
„Man tikrai nesinorėtų, kad vienas skambus projektas, panašiai kaip buvo su Europos krepšinio čempionato arenų statybomis, nuskriaustų likusių, paprastesnių sporto objektų ir bazių projektus“, - tikino L.Varanavičius.