Visų lygų Italijos čempionato rungtynės dažniausiai vyksta kaip tik sekmadienį.
Tifozams atrodo, kad „calcio” (išvertus italų k. futbolas) irgi yra šalies religija. O stadionas – vieta, kurioje vyksta šventos futbolo apeigos.
Italijos Montegroto miestelyje abi šventovės – sporto ir religijos atsidūrė viena šalia kitos. Greta savivaldybės stadiono, kuriame vyksta savaitgalio diletantų čempionato rungtynės, stūkso parapijos bažnyčia.
Ir maldos, ir keiksmai sekmadieniais Montegroto miestelyje skamba vienu metu. Tikintieji meldžiasi ir garbina Viešpatį, o gretimame stadione vietos tifozai siunčia prakeiksmus teisėjui, priešininkų komandai, likimui.
Tiesa, parapijos klebonas nesikreipė į miestelio merą ir neliepė imtis kokių nors drastiškų priemonių. Tik kartais pasiskųsdavo, kad futbolo aistros trukdo aukoti mišias, ir tiek. Miestelio galva susiprotėjo pats: futbolas ir maldos vienu metu beveik toje pačioje vietoje – negerai.
Montegroto merui teko spręsti dilemą, kurią iš sekmadienio šventovių paaukoti, o kurią palikti. Futbolas ar mišios? Stadionas ar bažnyčia?
Galiausiai nuspręsta: futbolas trukdo bažnyčiai. Ir nors kai kuriems miestelėnams atrodo, kad turėtų būti priešingai, savivaldybė priėmė precedentų iki šiol visoje Italijoje neturėjusį sprendimą: sirgalių keiksmai ir sportinės aistros nesuderinamos su tikinčiųjų susikaupimu.
Išvada?
Per arti bažnyčios esantis stadionas bus uždarytas. Vietoj vejos ir tribūnų meras ketina įrengti parką, pastatyti fontaną.
Koks likimas laukia ištremtų futbolo sirgalių?
Montegroto miestelio valdžia tikina, jog ieškos kito stadiono, kad įvartį praleidusios komandos garbintojų keiksmai nepasiektų maldos namų.
Ir kad Montegrotas taptų pirmuoju Italijos miestu, kuriame futbolas neprieštarautų pirmajam Dievo įsakymui „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną”.