Prieš Europos futbolo čempionatą Ukrainoje vakariečius šiurpina beglobių šunų skerdynės

Vieną saulėtą vasaros rytą benamė kalė Naida prarijo dešrelę, rastą ant žemės. Netrukus ji nugaišo. Tiesa, prieš tai šuo dvi valandas raitėsi apimtas skausmo konvulsijų, iš nasrų jam dribo kraujo putos. Graudus staugimas ir gyvūno agonija dar ilgai virpino praeivių širdis.

„Kodėl jie tave nubaudė, mergyt?“, - paklausė moteris, įpylusi aukai vandens, kad nors taip jai palengvintų paskutines gyvenimo valandas.

Išsamią šunų skerdynių statistiką gauti sudėtinga, tačiau skaičiai, kuriuos AP agentūrai pateikė Kijevo, Donecko, Charkovo ir Lvovo - miestų, kuriuose vyks Europos čempionatas, pareigūnai - liudija, jog per metus vien juose buvo numarinta per 9000 šunų. Ir tai - tik oficiali informacija. Gyvūnų globėjų organizacijos mano, kad realūs skaičiai - kur kas šiurpesni.

„Tai - skerdykla, - sako Asya Serpinska, Ukrainos gyvūnų gynimo organizacijų asociacijos vadovė. - Mes esame įsitikinę, kad vadinamųjų „EURO 2012“ miestų tarnyboms neoficialiai nurodyta išnaikinti benamius šunis, kad jie, gink Dieve, neįkąstų kokiam užsieniečiui“.

Ukrainoje priskaičiuojama didžiulė šunų populiacija, kai kuriuose miestuose siekianti dešimtis tūkstančių. Būriais lakstantys benamiai keturkojai nėra retenybė ne tik gatvėse, parkuose, bet netgi vaikų žaidimo aikštelėse. Vien pernai nuo šunų įkandimo Kijeve nukentėjo apie 3 tūkst. žmonių, Charkove - apie 1,9 tūkst.

Už šią sritį atsakingi pareigūnai popieriuje pasisako už humaniškus sprendimo būdus. Teigiama, kad visi benamiai šunys turėtų būti išgaudyti, sterilizuoti ir išvežti į teritorijas, kuriose nekeltų pavojaus žmonių saugumui. Agresyviausi keturkojai turi būti užmigdomi.

Tačiau realybėje gyvūnai, patekę į šungaudžių rankas, neturi šansų išgyventi. Sterilizavimas - palyginti brangus metodas, nuodyti - pigiau.

„Visa jų strategija - sugauti ir nužudyti. Tai - barbariška“, - sako Johnas Ruane'as, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios gamtosaugos organizacijos „Naturewatch“, stebinčios situaciją Ukrainoje, atstovas.

„Naturewatch“ vykdo aktyvias kampanijos, kurių tikslas atimti Europos čempionatą iš Ukrainos, ir visus mačus perkelti į Lenkiją. UEFA patikino tokių drastiškų priemonių neplanuojanti, tačiau panaudosianti visą savo įtaką, kad Ukrainos valdžia su gyvūnais elgtųsi humaniškiau.

Julija Šapovalova, gyvūnų kontrolės Charkove pareigūnė net 95 proc. šunų, iš 550 kiekvieną mėnesį patenkančių į jos tarnybos rankas, miršta. Milžiniškas kontrastas, žinant, kad D.Britanijoje užmigdoma vos 8 proc. beglobių šunų, o Jungtinėse Valstijose - apie 50 proc.

Kita miesto gyvūnų kontrolės įstaiga - Charkovo veterinarijos akademija, kaltinama šunų laikymu pasibaisėtinomis sąlygomis. Jie įgrūdami į ankštus metalinius narvelius, kuriuose vos gali pajudėti. Arba įkišami į savotiškus medinius tvartelius, į kuriuos net nepatenka šviesa.

Sugauti šunys gauna labai mažai maisto ir vandens, tuštinasi narvuose, kuriuose praleidžia visą įkalinimo laiką. Tai - Jelenos Ratnikovos, Charkovo gyvūnų globos centro vadovės, žodžiai.

Tuo tarpu valdžios deleguotas gyvūnų kontrolės pareigūnas Igoris Furda pareiškė, kad visi kaltinimai neturi realaus pagrindo. „Jei šuo bus numarintas, koks skirtumas, kokiame narve jis laikomas?“ - stebėjosi jis.

Kita Charkovo šunų kontrolės pareigūnė Viktorija Bohatyr pripažino, kad yra problemų miesto veterinarijos akademijoje, tačiau nesutiko, kad masinis šunų naikinimas yra susijęs su „EURO 2012“.

„Mūsų tikslas - mažinti beglobių gyvūnų kiekį. Neturime užduoties išžudyti visus šunis iki Europos pirmenybių. Tai - tiesiog neįmanoma“, - gūžčiojo pečiais V.Bohatyr.

Donecko šūnų kontrolės pareigūnas Oleksandras Reingoldas bandė įtikinti, jog kasdien didžiuliame pramoniniame mieste sugaunama vos 20 šunų, iš kurių užmigdoma tik trečdalis.

Gyvūnų apsaugos aktyvistų duomenys rodo visai ką kitą - iš 50 keturkojų Donecke kasdien nužudomi net 98 proc.

Beje, ir agonišką Naidos mirtį gyvūnų globėjai pernai nufilmavo Donecke. Viena grupės vadovių Liudmila Novikova pasakojo, kad tąkart Naidą ir dar du šunis kaimynystėje nunuodijo „Grinkodon“ bendrovės darbuotojai. Šią įmonę miestas samdo beglobių gyvūnų kontrolei.

Liudininkai sakė matę, kaip iš įmonės sunkvežimio buvo mėtomi užnuodyti dešrigaliai, o vėliau tas pats sunkvežimis atvyko surinkti šunų lavonų.

Nors L.Novikova ištyrė užnuodytas dešras ir pateikė visą informaciją valdžiai, niekas į jos pastangas nereagavo. „Grinkodon“ bendrovės atstovas Sergejus Ustimovas taip pat kategoriškai paneigė, jog įmonė naudoja tokius barbariškus metodus.

Aktyvistai Donecke ir Charkove teigia, kad šunys jų miestuose žudomi itin žiauriai, panaudojant Vakarų šalyse uždraustus preparatus, paralyžiuojančius gyvūnų kvėpavimo sistemą. Jie ne kartą matė bejėgiškai gulinčius nunuodytus keturkojus, kurie nebuvo sužaloti, tačiau negalėdami įkvėpti kankinančiai laukdavo savo mirties.

Gyvūnų gynimo grupės praneša, kad nuo žiaurios šunų naikinimo politikos kenčia ir augintiniai, turintys šeimininkus.

Sausio mėnesį JAV ambasados spaudos atstovas Jamesas Wolfas vaikštinėjo parke su savo auksaspalvio retriverio veislės kale Arien. Šuo surijo kažkokį mėsos gabalą, o netrukus nugaišo kančiose. Keturkoję gelbėti bandęs veterinaras prasitarė, kad tą patį vakarą į jo rankas jau buvo patekę dar penki apsinuodiję šunys. Keisčiausia, kad J.Wolfui kreipusis į policijos pareigūnus bei kitus atsakingus asmenis, dėl masinio šunų nuodijimo, kuris, beje, tame parke tęsėsi dar ilgai, niekas net nesureagavo.

  "Baisiausia, kad tuos užnuodytus dešrigalius gali netyčia paragauti, pavyzdžiui, parke vaikščiojantys maži vaikai. Kas tada nutiktų? - baisėjosi J.Wolfas. - Jungtinėse Valstijose ar Vakarų Europoje panašiais atvejais bent jau būtų atliktas išsamus policijos tyrimas".

Gyvūnų gynimo grupės stebisi, jog tokia šunų eutanazijos taktika yra ne tik nehumaniška, bet ir neefektyvi. Jų nuomone, kur kas geresnių rezultatų, jei Ukrainos valdžia bent dalį šiai programai skiriamų didžiulių lėšų, nukreiptų gyvūnų sterilizavimui, o svarbiausia, šunų potencialių ir esamų šeimininkų švietimui.

Jei žmonėms pavyktų įdiegti atsakingos priežiūros idėją, beglobių keturkojų problema išsispręstų ir be skerdyklų.