Amerikiečių mokslininkai su 32 mėgėjų žaidėjais panaudojo magnetinio rezonanso priemonę. Visi futbolininkai kamuoliu žaidė nuo vaikystės. Bendras ištirtųjų amžius siekia beveik 31 metus.
Vandens judėjimas baltosiose smegenų vietose pas žaidėjus, kurie mėgo žaisti galva, buvo panašus į pacientų, kurie turi smegenų sužeidimų.
“Tyrimas – labai svarbus. Futbolas yra populiariausias pasaulyje ir nuolat žaidžiamas vaikų. Kamuolio atmušimas galva 1 tūkst. ar 1,5 tūkst. kartų per metus tiems, kurie nėra sportininkai atrodys daug, tačiau nuolat žaidžiančiam tai yra tik keletas kartų per dieną. Pasikartojantys smūgiai gali privesti prie smegenų lastelių degeneracijos“, - teigė viena iš situaciją tyrusių mokslininkų daktaras Michaelis Liptonas.
2002 metais koroneris pastebėjo, kad buvusi anglų žvaigždė Jeffas Astle'as (59) mirė dėl mąstymo sutrikimų, kuriuos sukėlė žaidimas galva į sunkius odinius kamuolius (1960 metais).
Skirtinguose tyrimuose ta pati žaidėjų grupė atliko testą, kuriuo nustatomos neuropsichologinės funkcijos.
Tie žaidėjai, kurie galva žaidė dažniau, verbalinės atminties ir psichomotorinius greičio testus atliko prasčiau, nes jiems reikėjo puikios akių koordinacijos.
“Šie tyrimai – įrodymas, kad smegenų sužeidimus ir kognityvinius funkcijų sutrikimus gali lemti dažnas žaidimas kamuoliu galva. Planuojant, kaip labiau apsaugoti futbolininkus, reikėtų atsižvelgti į rezultatus“, - teigė dr. M.Liptonas.
Jis teigė, kad galima apskaičiuoti žaidimui galva saugų atstumą.
Pasak dr. M.Liptono, tokie bandymai beisbolui jau davė teigiamų rezultatų: „Anksčiau, mažosios beisbolo lygos padavėjai patirdavo ilgalaikius peties sužeidimus, tačiau tyrimas padėjo suformuoti įvairius metodus, kurie iš esmės sumažino tokių traumų skaičių“.
Tiesa, smegenų sužeidimų asociacijos atstovas spaudai Luke'as Griggsas į tokius rezultatus žiūrėjo spektiškai.
„Tyrimas apėmė tik 32 mėgėjus žaidėjus, todėl mums reikėtų vengti daryti prasmingas išvadas.
M.Liptonas pritarė L.Griggsui ir teigė, kad reikėtų daugiau tyrimų ir pabrėžė, jog įvertinti, ar jaunesni žaidėjai taip nukentėjo iškart neįmanoma.
“Nustatyti pažeidimus vaikams – daug sunkiau. Tiesiog technika gali neparodyti sužeidimų arba jie gali būti painiojami su kitomis problemomis. Turime ir toliau atlikinėti tyrimus, kad sužinotume, kaip žaidimas galva veikia vaikus ir suaugusiuosius. Taip padėtume futbolą padaryti saugesniu“, - teigė dr. M.Liptonas.