Būtent jis su bendraminčiais 2005-ųjų pabaigoje įsteigė viešąją įstaigą Vilniaus futbolo klubą ir subūrė mėgėjų komandą, kuri 2005–2006 metų sezoną debiutavo trečiosios šalies lygos čempionate ir jį laimėjo.
34 metų A.Sacharukas vis dar treniruojasi su ekipa, tačiau pastarąjį sezoną neturėjo tiek laiko, kad įgytų tinkamą sportinę formą, todėl REO komandai laimėti pirmosios lygos čempionatą padėjo tik morališkai – nuo atsarginių suolo.
Tapusi pirmosios lygos čempione, REO įgijo teisę ateinantį sezoną žaisti Lietuvos futbolo A lygoje. Žinoma, jei atitiks komandai keliamus kriterijus.
Ilgos istorijos neturinčios REO ekipos rezultatai pastaraisiais metais buvo įspūdingi. Ji keturiskart tapo čempione ir dusyk vicečempione: 2006 ir 2008 m. laimėjo trečiąją lygą, o 2007 ir 2009 m. šioje lygoje buvo antra, 2010 m. iškovojo antrosios, o 2011 metais – pirmosios lygos auksą.
Šie laimėjimai dar labiau stebina žinant, kad komandoje beveik visą laiką žaidė tik mėgėjai.
– Kaip atsirado REO komanda? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Sacharuko.
– Studijuodamas žaidžiau futbolą Mykolo Romerio universiteto komandoje. Kai baigiau studijas, vis dar norėjau kur nors žaisti, todėl ir kilo mintis suburti komandą, kurioje rungtyniautų buvę ar esami studentai.
2005 m. pabaigoje įsteigėme klubą, iš geriausių M.Romerio, Vilniaus pedagoginio, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universiteto žaidėjų subūrėme komandą, dirbti treneriu pakvietėme M.Romerio universiteto trenerį Stasį Baranauską ir debiutavome trečiojoje lygoje.
Nuo pat įkūrimo komandos pagrindą sudaro perspektyvūs studentai ir moksleiviai. Jie už savo darbą negauna atlyginimo – tik maistpinigius. Tik pastaraisiais metais turėjome vieną kitą profesionalą.
– Ar kėlėte sau tikslą prasimušti į aukščiausiąją lygą?
– Tikrai ne. Komandą subūrėme, kad patys laisvalaikiu turėtume kur žaisti. Bet mums visai gerai sekasi – kolektyvas labai draugiškas, todėl žingsnis po žingsnio iškopėme į A lygą.
Dabar atsirado daug papildomų rūpesčių – čia turi būti visai kitas lygis. A lygoje jau turi žaisti profesionalesnė komanda, todėl reikia ieškotis rėmėjų.
Bet mūsų filosofija nesikeis – ekipoje bus ir studentų.
– Bet dėl rėmėjų lyg ir neturėtumėte sukti galvos, nes sklando kalbos, kad REO turi sąsajų su Vladimiru Romanovu ir Gediminu Žiemeliu.
– Galiu garantuoti šimtu procentų, kad nė vienas jų niekada nebuvo susijęs su mūsų komanda ir niekuo jai nepadėjo.
– Tačiau sąsajos su V.Romanovu akivaizdžios – žaidžiate šiam verslininkui priklausančiame Vilniaus „Žalgirio” stadione.
– Turime oficialią sutartį ir stadioną nuomojamės.
Kad galėtume jame žaisti, mokame pinigus.
– O konkrečių rėmėjų ar turėjote?
– Pastarąjį sezoną mus daugiausia rėmė Ekskomisarų biuras. Sezono pabaigoje šiek tiek pinigų davė ir Vilniaus savivaldybė.
– Jūsų klubas pretendavo į legendinio Vilniaus „Žalgirio” vardą, tačiau tam paprieštaravo Lietuvos futbolo federacija.
Ar vis dar turite ketinimų savo komandą pavadinti „Žalgiriu”?
– Kai bankrotas ištiko verslininko Vadimo Kastujevo valdytą „Žalgirį”, į mane Seime kreipėsi šio klubo atkūrimo iniciatyvinė grupė.
Aš pasakiau, kad kuo galėsiu, tuo padėsiu, tačiau laikiausi pozicijos, kad jei klubas bus atkurtas, skolos buvusiems žaidėjams turi būti atiduotos.
Išėjo taip, kad „Žalgiris” atkurtas, bet skolų niekas negrąžina.
Manau, kad tik tie, kurie atiduos skolas, turi teisę į „Žalgirio” vardą.
– Galbūt pretenduojate jas atiduoti?
– Gyvenimas parodys. Skolos nemažos – maždaug 3 mln. litų.
– Kokiu pavadinimu žais jūsų komanda, jei debiutuosite A lygoje?
– Mūsų ekipa iš pradžių vadinosi Vilniaus „Policija”, nes pats dirbau Policijos departamente, komandoje žaidė pareigūnų arba jais ketinančių tapti studentų.
Kai mus parėmė nekilnojamojo turto agentūra, pradėjome žaisti jos vardu.
Norėjome komandos pavadinimą pakeisti į „Vilnių”, bet federacija neleido to padaryti.
– Kokių tikslų turėtumėte A lygoje?
– Šiemet pasiekėme Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro pusfinalį, o tai – labai didelis laimėjimas.
Svarbiausias mūsų tikslas ateinantį sezoną būtų pakliūti į kurį nors Europos taurės turnyrą. Jei palankiai susiklostys aplinkybės, tam užtektų patekti į federacijos taurės varžybų finalą.
Kitas tikslas – kuo geriau pasirodyti A lygoje.
Per šešerius metus mūsų komanda nėra finišavusi žemiau nei antrojoje vietoje, todėl ir kitą sezoną nesinorėtų laužyti tradicijų.
– Ar pats dar žaidžiate komandoje?
– Esu puolėjas, bet pirmosios lygos varžybose nedalyvavau, nes neturėjau laiko treniruotis tiek daug, kiek visa komanda.
Tačiau kai tik galiu, į treniruotes einu. Jei sportuosiu, gali būti, kad žaisiu A lygoje.
– Ar darbas futbolo klube netrukdo darbui Seime?
– Seimo nario pareigos suderinamos su visuomenine veikla. Dėl futbolo klubo reikalų daug važinėju, padedu rengti vaikų turnyrus, patys turime vaikų komandą.
Negaliu padėti visai Lietuvai, bet kaip Seimo narys galiu padėti tam tikrai grupei žmonių. Dėl futbolo posėdžių tikrai nepraleidinėju – nuo ryto iki vakaro būnu Seime, o futbolo treniruotės vyksta vėlai vakare.