Iš Panevėžio kilęs futbolininkas profesionalo karjerą pradėjo gimtajame mieste, bet dabar drąsiai vadina save vilniečiu.
Sunku būtų ginčytis – sostinės „Žalgiryje“ jis debiutavo 2000 metais ir su nedidelėmis pertraukomis žaidė septynis sezonus.
Pratęsęs sutartį su Vilniaus klubu 35 metų saugas kartu su žmona Lina ir dviem jų dukterimis iškeliauja pailsėti. O atsikvėpęs svetur futboliniinkas vėl kibs į darbą namie – su „Žalgiriu“ rengsis sezonui, kuriame laukia ne tik nacionalinės varžybos, bet ir UEFA Europos lygos kovos.
- Kodėl nutarėte likti „Žalgiryje“?
- „Žalgiris“ yra mano gyvenimo dalis ir, kiek būsiu reikalingas klubui, noriu jam atiduoti savo jėgas ir žinias.
- Ar nesvarstote galimybės palaukti kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, iš užsienio klubų?
- Būtų naivu tikėtis užsienio klubų dėmesio, nes tokio amžiaus žaidėjai jau nėra paklausūs.
- Esate panevėžietis, karjerą pradėjote Panevėžio „Ekrane“. Ar dabar žaisti prieš šį klubą netrukdo sentimentai gimatajam miestui ir komandai?
- Jau nebe. O anksčiau tie sentimentai jautėsi. Juk „Ekranas“ – pirmas mano karjeroje profesionalus klubas.
Daug metų gyvenu Vilniuje, nutolau nuo Panevėžio. Mano vaikai – tikri vilniečiai. Abi dukros – septynerių ir vienuolikos metų - čia eina į mokyklą.
- Ar šeima džiaugėsi sužinojusi, kad liekate „Žalgiryje“ ir nereikės blaškytis?
- Šiuo atžvilgiu – taip. Bet yra ir kitas požiūris. Man sako: gal jau tau užteks bėgioti po aikštę, imkis ramesnės, pastovesnės veiklos. Suprantu žmoną, bet meilė futbolui dar neišblėso. Puiku, kai darai tai, ką sugebi geriausiai ir dar mėgsti savo darbą.
Turite B lygmens trenerio licenciją. Ar tai reiškia, kad ir baigęs žaidėjo karjerą nesitrauksite iš futbolo?
- Gali būti. Tik trenerio darbui reikia tinkamų sąlygų. O Lietuvos futbolo realybė – liūdna. Gali surinkti vaikų grupę, bet uždirbsi ašaras. Tenka galvoti, kaip pragyventi, o ne kaip paruošti vaikus ir surasti talentus.
Gal galėtumėte treniruoti ne vaikus, o profesionalų klubą?
- Gal. Bet kol kas pasiūlymų nesulaukiau (juokiasi).
- „Žalgiris“ kitą sezoną žais UEFA Europos lygoje. Ar tai suteikia žaidėjams papildomos motyvacijos?
- Taip. Juk visiems futbolininkams norisi pasirodyti aukštesniame lygmenyje ir įrodyti, kad nesi prastesnis, kad Lietuvos futbolas nurašomas be reikalo.
Ko labiausiai trūksta, kad Lietuvos klubai nužengtų toliau Europos varžybose?
- Pagrindinė problema – pinigai. Mūsų klubai finansiškai silpni, negali surinkti tokio meistriškumo žaidėjų, kaip turtingesnės komandos. Be to, daug užsienio klubų turi savo jaunimo, vaikų komandos, ten didelė konkurencija, yra iš ko rinktis. Mums trūksta pamainos.
- Lietuvos čempionate debiutavote 1992 m. Ar nuo to laiko varžybų lygis labai pasikeitė? Kada buvo didesnė konkurencija – tada ar dabar?
- Kritikuoti, aišku, lengviausia. Bet anksčiau buvo daugiau konkurencingų komandų. Dabar ryškiai išsiskiria „Ekranas“, „Žalgiris“ ir „Sūduva“.