Lietuvos treneris A.Liubinskas antrąjį sezoną į mūšį ves Kyzylordos „Kaisar“ ekipą. Praėjusiame sezone debiutantai Kyzylordos futbolininkai aukščiausioje Kazachstano futbolo lygoje užėmė net 8 vietą tarp 12 klubų. Kazachai teigia, kad tai tik 60-mečio Lietuvos specialisto nuopelnas – skurdžiausias lygos klubas turnyro lentelėje aplenkė ne vieną turtingesnę ir nugalėjo galingesnę ekipą.
Tačiau su A.Liubinsku pasikalbėjome ne apie jo karjeros vingius, o apie praėjusį Lietuvos futbolo rinktinės sezoną. Juk garsus treneris dukart vadovavo nacionalinei komandai ir turi savo požiūrį į mūsų šalies komandos pasirodymą tarptautinėje arenoje.
- Pokalbis prasideda gan įdomiai. Teigiate, kad po jūsų atėjęs portugalas J.Couceiro gavo ne rinktinę, o saldainį, be to, pasitraukdamas R.Žutautui paliko dykvietę?
- Taip ir buvo. Pamatysite, kas bus kitąmet su Rusijos aukščiausios lygos čempionate žaidžiančia Maskvos „Lokomotiv“ komanda, kuriai šiemet vadovauja portugalas.
Nors dabar ji užima šeštąją vietą, kitąmet ji smuks. Bepigu jaustis gerai, kai gali perimti idealiai veikiantį mechanizmą. Juk nieko daryti nereikia... Pasižiūrėsime, kas bus kitais metais.
- Bet Lietuvos futbolo rinktinės senbuviai teigė, kad tokio gero stratego kaip J.Couceiro ekipa neturėjo. Šie žodžiai kertasi su jūsų nuomone.
- Tai ir sakau – kai nieko nereikia dirbti, kurti ar laužyti, tai esi geras. Buvusių trenerių krūvius sumažini, komanda vis dar iš inercijos gerai žaidžia – ko nervintis? Tada ir žaidėjams atrodo, kad viskas - kaip iš pypkės. J.Couceiro „Lokomotiv“ poste pakeitė Jurijų Krasnožaną.
Vos tik jis buvo išvarytas iš klubo už tai, kad ekipa sužaidė lygiosiomis, o ne įveikė mirtiną varžovą, darbą jam pasiūlė Rusijos futbolo sąjunga. Jis dabar vadovauja Rusijos antrajai rinktinei.
Kaip galvojate, ar rusai būtų pasiūlęs nevykėliui darbą rinktinėje? Kai J.Krasnožanas išėjo, įdirbis pradėjo duoti rezultatus, ir komanda skynė pergales. Pasižiūrėsime, kaip bus kitais metais, kai judėjęs „Lokomotiv“ traukinys sustos.
- Tai galima teigti, kad neverta kaltinti R.Žutauto dėl tragiško Lietuvos futbolo rinktinės pasirodymo Europos čempionato atrankos varžybose? Visos bėdos dėl J.Couceiro?
- R.Žutautas pateko į kitą situaciją nei J.Couceiro. Pastarasis perėmė paruoštą komandą – pirmaisiais metais viskas buvo gerai, bet antraisiais jo vadovavimo metais komanda jau nerodė rezultatų.
Su R.Žutautu kitaip: jis paėmė ekipą, kurią reikėjo surinkti iš dalių, įnešti naujų vėjų. R.Žutautui buvo būtina pajudinti sustojusį traukinį, tačiau jis taip ir nesurado variklio, kuris tai galėtų padaryti.
- Kodėl?
- Greičiausiai jis turėjo nemažų vidinių konfliktų su komandos atstovais, todėl rinktinė buvo bedvasė. Be to, pasipylę kaltinimai žaidėjams taip pat nepridėjo pliusų. Garsusis pralaimėjimas Lichtenšteino komandai paaiškinamas paprastai – ekipa nenusiteikė dvikovai, o treneris nerado reikiamų svertų motyvuoti žaidėjus.
Kodėl nerado svertų, yra kitas klausimas. Gali būti, kad po sėkmingų mačų su Čekija ir Škotija futbolininkai pradėjo apie save galvoti geriau nei yra.
R.Žutautui reikėjo sėdėti ir kalbėtis su kiekvienu futbolininku atskirai – surasti kiekvieno motyvaciją išsikrauti per mačą. Reikėjo dirbti, tačiau to darbo nebuvo. Komanda šiemet nė karto nežaidė visiškai išsikraudama.
- Kokių klaidų pamatėte R.Žutauto darbe?
- Vieša kritika žaidėjams. Tai nėra gerai. Be to, aš niekuomet nestačiau Mariaus Stankevičiaus į gynybą. Na, netinka jis šioje pozicijoje. Kaip saugas jis yra puikus žaidėjas. Tad pastatęs M.Stankevičių į gynybą, o po to dėl nesėkmių jį kritikavęs R.Žutautas pasielgė itin neapdairiai. Tas pats ir su Tomu Danilevičiumi – kiek jam užslėptos kritikos teko dėl neįmuštų įvarčių...
Tas viešas senosios rinktinės gvardijos puolimas yra tikrai didelė trenerio klaida. Atsimenate, R.Žutautas pareiškė, kad reikia jauninti ekipą, atsisveikinti su patyrusiais, tačiau jau senais žaidėjais.
O su kuo jis ruošėsi žaisti? Su jaunimu, kurio nėra? Reikia aiškiai pasakyti, kad tik senieji žaidėjai, „apstatyti“ vienu ar keliais jaunais futbolininkais, gali siekti rimtesnių rezultatų. Kitaip nieko nebus – su jaunimu ir keliais patyrusiais futbolininkais kalnų nenuversi. Reikia išnaudoti „senius“ – kol nėra geresnių, nereikia jų atsisakyti ir išnaudoti juos kuo maksimaliau.
- Daug kas sakė, kad Lietuvos komanda neturi neformalaus lyderio, kuris būtų autoritetas kitiems futbolininkams.
- Sutinku. Pats geriausias visų laikų neformalus rinktinės lyderis buvo Aurelijus Skarbalius. Jis visada turėjo idėjų, visada siekė suvienyti rinktinę. Tai jis išdalino visiems futbolininkams ant lapelio parašytus Lietuvos himno žodžius ir pareikalavo atmintinai išmokti bei giedoti tautinę giesmę prieš rungtynes.
Jis norėjo visada įpūsti rinktinei dvasios. Man tik po kurio laiko papasakojo, kad rinktinė su A.Skarbaliumi priešakyje surengė savotišką linčo teismą Mantui Samusiovui, kuris prieš dvikovą su Ispanija prisigėrė.
Bet Aurelijus puikiai suprato, kad jis taip pat nėra išskirtinis: kai po savo vestuvių vėlavo į rinktinės stovyklą, jo nepaėmiau į komandos sudėtį, palikau namie. Atrodė, kad pykčiams nebus ribų. Tačiau pašnekėjome, ir viskas atsistojo į vietas. Jam komanda buvo svarbiau už asmenines ambicijas.
Taigi, R.Žutauto rinktinei trūko tokio A.Skarbaliaus ir vidinės dvasios.
- Ar mes turime tokių rinktinės žaidėjų, kurie galėtų naujame atrankos varžybų cikle vesti ekipą į pergales?
- Mes turime tik vidutiniokus – arba geruose klubuose ant atsarginių žaidėjų suolo sėdinčius futbolininkus, arba eiliniuose klubuose nemažai aikštėje praleidžiančius žaidėjus. Kol nebus aiškaus lyderio, tik vidinė ekipos dvasia padės jai siekti pergalių.
- Jau dabar aišku, kad Lietuvos futbolo rinktinės treneris bus renkamas iš trijų kandidatų – Valdo Ivanausko, vengro Csabo Laszlo ir Liudo Rumbučio. Pretendentų sąraše neliko nei jūsų, nei A.Skarbaliaus. Ką galvojate apie kandidatus?
- Visų pirma, aš nebuvau kandidatas. Man tik paskambino ir paklausė, ką aš manyčiau apie galimybę treniruoti rinktinę. Pasakiau, kad viskas bus sprendžiama po gruodžio 15 dienos, kai galbūt pasirašysiu sutartį su Kazachstano klubu.
Todėl net nebandžiau sužinoti apie atlygį ar kitas sąlygas. A.Skarbalius dabar turi darbą Danijoje, užsienio specialistas turi puikiai žinoti mūsų žaidėjų mentalitetą, tačiau dažniausiai neturi tokios patirties. Todėl manau, kad geriausias kandidatas ekipai būtų V.Ivanauskas.
Jis juk neturi klubo – gali visą dėmesį skirti rinktinei. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pasitraukus iš komandos ir pradėjus treniruoti rinktinę, po kurio laiko specialistui gali kilti didelių problemų įsidarbinant.
Viską numetus į šalį, nacionalinei ekipai vadovausi daugiausia 4 metus, bet po to patekti į klubinių trenerių ratą yra labai sunku – konkurencija siaubinga. Tad vargu ar klubinei ekipai vadovaujantis treneris norės viską mesti ir dirbti tik su rinktine. Vadinasi, reikia ieškoti stratego, kuris neturi komandos.
- Ar norėtumėte trečią kartą tapti Lietuvos rinktinės treneriu?
- Dėl jau minėtos priežasties – ne. Aš norėčiau būti trenerių štabe arba konsultantu.