L.Messi gavo jau trečiąjį Aukso kamuolį.
Jis pasivijo ryškiausias praeities futbolo žvaigždes prancūzą Michelį Platini bei olandus Johaną Cruyffą ir Marco van Basteną, kurie po tris kartus per karjerą buvo laimėję šį prestižinį trofėjų.
„Messi bus žaidėjas, kuris laimės daugiausia „Ballon d'Or“ trofėjų per visą futbolo istoriją. Jis gali laimėti penkis, šešis, septynis kartus. Jis yra neprilygstamas. Jis yra tiesiog iš kito pasaulio“, - komplimentus 2011-ųjų laureatui žarstė J.Cruyffas, triumfavęs 1971, 1973 ir 1974-aisiais.
24-erių argentinietis jau pakartojo ir unikalų M.Platini rezultatą. Dabartinis UEFA prezidentas iki šiol buvo vienintelis, tapęs Aukso kamuolio savininku trejus metus paeiliui. Prancūzas triumfavo 1983-1985 metais.
Tiesa, tuomet dar buvo renkamas tik geriausias Europos futbolininkas, o „France football“ apklausoje balsavo tik sporto žurnalistai.
„Man didelė garbė, kad atsidūriau greta tokių išskirtinių žaidėjų . Tikrai dar nežadu greitai baigti savo karjeros, todėl žinau, kad turėsiu net galimybių juos aplenkti“, - neslėpė L.Messi, po 2011-ųjų triumfo atsakydamas į “France Football” klausimus.
Jau 16-ą kartą prestižinėje apklausoje dalyvęs “Lietuvos rytas” kartu gavo ir teises savo skaitytojus supažindinti su šiuo geriausio pasaulio futbolininko interviu.
- Leo, jūs vis rečiau kalbatės su žurnalistais. Kiek interviu davėte per pastarąjį pusmetį?
- Asmeninio, regis, nė vieno.
“Barcelona” uždraudžia kalbėtis su žurnalistais akis į akį ir dalinti individualius interviu, kai tik prasideda sezonas.
Net nežinau, ar dabar turiu teisę su jumis kalbėtis, nors klubas yra informuotas apie jūsų vizitą.
Iki šiol turėjau teisę kalbėti tik tuomet, kai išvykdavau atstovauti Argentinos rinktinei.
Dabar privalau atsakyti į klausimus tik per oficialias spaudos konferencijas prieš ir po rungtynių.
- Vadinasi, iki 2011-2012 m. sezono pradžios turėjote labai ramias atostogas?
- Taip, praleidau puikias porą savaičių su savo sužadėtine pliaže.
Vienoje saloje su Antonella mums viskas buvo tiesiog nuostabu. Ten mums niekas nekliudė.
- Ar ilsėdamasis rūpinotės savo sveikata?
- Mėginau atsipalaiduoti, nes tai man tiesiog būtina.
Po “Copa America” turnyro buvau taip pavargęs, jog troškau tik vieno – viską užmiršti ir mėgautis saule.
- Ar asmeninis Jūsų fizinio rengimo treneris Juanjo Brau buvo kartu?
- Ne. Jis būna šalia tik tuomet, kai žaidžiu klube ar rinktinėje.
- Ar per atostogas turėjote laiko aplankyti gimtąjį Rosario miestą?
- Prieš “Copa America” turnyrą ten buvau keletą dienų.
Niekuomet nepraleidžiu progos sugrįžti namo. Pasivaikščioti savo kvartalo gatvėmis ir susitikti su vaikystės draugais.
- Galbūt todėl kalbėdamas iki šiol išsaugojote ir ryškų argentinietišką akcentą, nors jau beveik dešimt metų gyvenate Katalonijoje?
- Nors užaugau Barselonoje, praleidau Rosario tiek pat laiko, kaip ir čia.
Savo akcento specialiai nenorėjau prarasti, nes jis geriausiai atskleidžia mano tapatybę. Negaliu ir nenoriu pats nukirsti savo šaknų.
Barselonoje mes taip pat kalbamės šia kalba, nes mano namuose visuomet gyvena kas nors iš mūsų šeimos. Smagu, kad kartu galime puikiai suprasti vienas kitą ir toliau neužmiršti argentinietiškų papročių.
- Ar per atostogas teko žaisti futbolą?
- Sužaidžiau keletą labdaros rungtynių. Vieną mačą Čilėje, o kitą - Meksikoje.
Šias rungtynes organizavo mano labdaros fondas. Mes bendradarbiaujame su UNICEF ir kartu vykdome ne vieną projektą.
Visus surinktus pinigus skiriame labdarai.
- Ar jūs asmeniškai užsiimate savo fondo reikalais?
- Užmetu akį, nes noriu žinoti apie svarbiausius vykdomus projektus. Tačiau kasdienį darbą atlieka mano brolis su kitais pagalbininkais.
Deja, aš tiesiog neturiu galimybių tam skirti daugiau laiko.
- Po atostogų turėjote vos tris treniruotes, kai dėl Ispanijos Supertaurės teko žaisti su Madrido “Real”. Kaip jums pavyko tuomet laimėti?
- Tikrai nežinau. Man buvo labai sunku, todėl per šį mačą stengiausi tinkamai paskirstyti jėgas, kad būčiau naudingas lemiamomis akimirkomis.
Stengiausi skirti daugiau energijos tam, ką privalau atlikti – palaikyti kamuolį, padėti komandos draugams, tačiau mažiau bėgioti ir presinguoti varžovus be reikalo.
Stengiausi žaisti protu, o ne kojomis. Aišku, man pasisekė, jog tuomet įmušiau vieną įvartį svetur ir du namuose. Bet tuo tik džiaugiuosi.
- Šį sezoną jūs buvote paskirtas Argentinos rinktinės kapitonu. Kaip tai įvyko?
- Sprendimą priėmė naujasis mūsų rinktinės treneris Alejandro Sabella.
Perimti kapitono raištį man siūlė ir prieš tai dirbęs Sergio Batista, bet tuomet dar nemaniau, kad galiu jį priimti. Rinktinėje dar žaidė Javier Mascherano, todėl buvau įsitikinęs, kad jis privalo likti kapitonu.
Dabar jau norėjau būti kapitonu, ir juo tapau.
- Ar dėl šių pareigų nejaučiate papildomo spaudimo?
- Pripažįstu, jog jos svarbios, tačiau mano santykiai su komandos draugais tikrai nepasikeitė. Jie visada buvo geri ir aikštėje, ir už jos ribų.
Nenešioju kapitono raščio todėl, kad noriu jiems vadovauti. Treneris man patikėjo dar daugiau atsakomybės matydamas, ką atlieku aikštėje.
Mano komandos draugai mane gerbia dėl to, kaip žaidžiu, o ne dėl to, kad esu kapitonas.
Diego Maradona per 2010 metų pasaulio čempionato rungtynes su Graikija jau buvo man įteikęs šį raištį, nes tuomet nežaidė J.Mascherano.
Tą dieną supratau, kad jis - išskirtinis pagarbos ženklas. Labai gražu kapitono raištį dėvėti.
- Ar norėtumėte tapti ir “Barcelona” kapitonu?
- Mūsų klube yra tvirta hierarchija. Čia paradui vadovauja komandos senbuviai.
Yra ne tik Carlosas Puyolis, Xavi, bet ir Andres Iniesta ar Victoras Valdesas, kurie vyresni už mane.
Galbūt vieną dieną ateis ir mano eilė, bet tas dabar man tikrai nerūpi.
- Dar rudenį viešai pareiškėte, jog Diego Maradona yra geriausias visų laikų futbolininkas. Šie jūsų žodžiai iš karto sulaukė Pele reakcijos. Ar jau gavote DVD diskus, kuriuos jums pažadėjo atsiųsti legendinis brazilas?
- Ne, jis man dar nieko neatsiuntė.
Sakau tikrai nuoširdžiai: man būtų labai malonu savo akimis pamatyti, kaip jis atrodo aikštėje. Aš niekuomet nemačiau, kaip jis žaidė, todėl negaliu turėti ir svarios savo nuomonės apie jį.
Kadangi visi aplinkui tvirtina, jog jis buvo ypatingas, galėčiau tuo tikėti, vien žinodamas apie visus jo per karjerą iškovotus titulus.
Tačiau aš negaliu kalbėti ir tvirtinti apie tai, ko nemačiau. Skirtingai nuo Diego, kurį teko matyti!
- Pele ir D.Maradona iki šiol tęsia neakivaizdinę kovą, kas iš tiesų yra geriausias visų laikų futbolininkas. Ar tikitės, jog vieną dieną ir jūs galite įsiterpti į šį dviejų legendinių žaidėjų ginčą?
- Aš tikrai nežaidžiu tam, kad būčiau geriausias istorijoje. Tokie palyginimai manęs tikrai nedomina.
Aš visada stengiuosi ir žaidžiu tam, kad mano komanda laimėtų, o ne tam, kad sulaukčiau pagyrų, nors komplimentai kartais būna ir labai malonūs.
Aš noriu, kad tuomet, kai baigsiu karjerą, visiems liktų geri prisiminimai. Noriu, kad būčiau vertinamas už tai, ką padariau aikštėje ir kiek laimėjau titulų – ir su komanda, ir asmeniškai. Visose varžybose.
Man tikrai nerūpi sužinoti, ar aš esu pats geriausias. Sau niekuomet neužduodu tokio klausimo.
Tai gali daryti tik kiti žmonės. Pamatysime, kas bus kalbama ir apie mane.
- Didžiausias džiaugsmas futbole – įvartis?
- Aišku, jog nuostabu, kai jį įmuši! Tai – taip akivaizdu, todėl nesuprantu, kodėl net klausiate?
- Prisimenu Jūsų žinutę, kurią atsiuntėte po to, kai spalio mėnesį nepavyko pasižymėti per trejas rungtynes paeiliui. Visi tuomet buvo nustebę, ir aiškinosi, kas vyksta lyg tai būtų pats svarbiausias pasaulio įvykis. Ar jūsų nenervina, kai kasdien esate po padidinamuoju stiklu?
- Tai tikra beprotybė! Bet aš į tai jau nekreipiu dėmesio.
Aikštėje darau viską, kad prisidėčiau prie komandinio žaidimo. Stengiuosi padėti komandos draugams, kaip ir jie padeda man, kad mes laimėtume.
Tai vienintelis tikrai svarbus dalykas. O jeigu bus lemta, įvartį vieną dieną tikrai įmuši.
- Ar jūs iš tiesų lengvai pamirštame visas savo nesėkmes, kaip apie tai nuolat pabrėžia “Barcelona” treneris Pep'as Guardiola?
(juokiasi).
- Po pergalių jūs visuomet iš karto atsakote į SMS žinutes. Tačiau po pralaimėjimų ar asmeninių nesėkmių iš jūsų nesulauksi nė vieno žodžio. Jaučiatės supykęs?
- Turiu pripažinti teisybę - tokios akimirkos man labai daug kainuoja. Jos mane tiesiog išmuša iš pusiausvyros.
Tuomet neturiu jokio noro su kuo nors bendrauti. Aš užsidarau ir įlendu į save. Mąstau apie nepavykusius savo veiksmus.
Pavyzdžiui, kai neįmušiau įvarčio nuo 11 m atžymos per mačą su “Sevilla”, ilgai klausinėjau savęs, kodėl smūgiavau būtent taip, o ne kitaip į vartus.
Visuomet iš naujo permąstau visas žaidimo situacijas, o ypač – savo padarytas klaidas. Aš iš naujo dar kartą sužaidžiu savo mačą.
- Stebėdamas TV rungtynių vaizdo įrašą?
- Ne, savo galvoje.
Kai viskas sekasi gerai, darau tą patį. Tik tokia analizė tuomet vyksta daug greičiau.
- Kai 2011-aisiais laimėjote Aukso kamuolį, regis, buvote gerokai nustebęs ir žengęs į tribūną prie mikrofono kalbėjote labai trumpai. Ar šįmet iš anksto pasiruošėte kalbą?
- Aš niekuomet nesiruošiu tokioms progoms iš anksto! Aš visuomet improvizuoju ir sakau tuos žodžius, kurie tą akimirką šauna į galvą ir kalbu taip kaip visada esu įpratęs.
- Kokie Jūsų geriausi prisiminimai apie 2011-ųjų sezoną?
- Be abejo, pergalė Čempionų lygos finale ir mano įvartis.
Greta šių akimirkų dar pridėčiau ir du įvarčius, kuriuos man pavyko įmušti “Santiago Bernabeu” stadione per pusfinalio rungtynes su Madrido “Real”. Jie buvo svarbiausi, nes padėjo mums pasiekti galutinį tikslą ir turėjo ypatingą vertę.
Tai buvo “El Clasico” ir lemiami mačai, kuriuos visuomet lydi milžiniškos aistros.
- O koks blogiausias metų įvykis?
- “Copa America” turnyras ir pralaimėjimas Ispanijos Karaliaus taurės finale.
“Copa America” suteikė ypač daug nusivylimo, nes mes tikrai nebuvome verti pralaimėjimo, kai ketvirtfinalyje po 11 m baudinių nusileidome Urugvajui.
Argentinos rinktinė tuomet sužaidė tikrai geras rungtynes.
- Bet Argentina jau pralaimėjo ir Venesuelai per 2014-ųjų pasaulio čempionato atrankos turnyrą. Ar nejaučiate nerimo?
- Sutinku, kad rezultatas nemalonus, tačiau reikia įvertinti visas aplinkybes.
Pirmajame kėlinyje mes tikrai nežaidėm blogai. Po pertraukos turėjome daugiau problemų, nes krito žaidimo ritmas, o klimatas mums nebuvo palankus.
- Kaip vertinate Madrido “Real”, kuris šį sezoną pirmauja Ispanijos pirmenybėse?
- Šįmet jie labai greitai pereina į puolimą ir labai greitai žaidžia prie varžovų vartų. Visi žino, kad jie yra stiprūs.
- Ar “Barcelona” visuomet ras būdų, kaip nustebinti savo varžovus?
- Taip. Neabejoju, kad mums pavyks, nors šį sezoną bus dar sunkiau negu anksčiau.
Visi mūsų varžovai turi tik vieną tikslą – jie galvoja tik apie tai, kaip apsiginti ir palikti mums kuo mažiau erdvės. Anksčiau jie dar šiek tiek mėgindavo patys žaisti ir kurti.
Dabar jau ne, visi lyg siena išsirikiuoja prie savų vartų, todėl mums tikrai daug sunkiau.