Apie savo karjerą, pasilinksminimus baruose, iššūkius JAV lygoje, trenerį Jose Muorinho bei bendradarbiavimą su buvusiu Lietuvos futbolo rinktinės treneriu Jose Couceiro kalbėję E.Jankauskas, palietė ir mūsų šalies futbolo reikalus, rašo rusų sporto laikraštis bei portalas sport-express.ru.
- Jankausko, Šembero ir Danilevičiaus era Lietuvos futbolo rinktinėje baigiasi. Ar yra pamaina?, - paklausė E.Jankausko žurnalistas Dmitrijus Zelionovas.
- Aš tikiuosi. Bet tikrai rinktinėje turėtų būti nuopolis – jį reikėtų pergyventi. Problema paprasta – mano šalyje beveik nėra sąlygų treniruotis futbolą. Matyt, mes vienintelė šalis Europoje, kur nėra padoraus futbolo stadiono. Net Afrikoje aš tokio dalyko nemačiau.
- O kaip Kaunas? Ten yra stadionas.
- Koks ten stadionas. Vienas pavadinimas. Į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną žiūrėti graudu. Pradžioje būna gaila, o po to gėda. Štai kur mūsų didžiausia problema. „Žalgirio“ stadiono pašonėje yra plynlaukis, kuriame ant plukto smėlio treniruojasi vaikai ir jaunimas. Ją visi vadina „marakana“. Ir aš ten būdamas vaiku bėgiojau... Tai va, per 20 metų ten nieko nepasikeitė.
Per šį laikotarpį Lietuvoje buvo pastatytas tik vienas maniežas. Kaip galima iš Lietuvos futbolo rinktinės reikalauti prasimušti į Europos ar pasaulio čempionatus, jei vaikams nėra kur treniruotis.
Žiūri į kaimynus ir skaudu darosi. Vien tik suomių Turku miestelyje, kur neseniai pažaisti važiavo mano sūnus, yra 18 futbolo aikščių. Visiškai mažoje Belgijoje kiekvienas kaimas turi po stadioną. Ką, pas mus nėra žemės? Panašu, kad futbolas Lietuvoje apskritai niekam nereikalingas.