Dalyvauti rinkimuose dar vienai kadencijai žadėjęs dabar jau buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius rinkimų rytą pareiškė nutaręs pasitraukti iš konkurso. Dar originaliau pasielgė G.Babravičius. Jis atvyko į konferenciją, išdėstė savo programą LFF nariams, o jos pabaigoje prisipažino neketinąs konkuruoti su J.Kvedaru.
Slapto balsavimo nenorėjo
LFF prezidentą rinko 76 LFF nariai, įskaitant 11 Vykdomojo komiteto atstovų, regionų federacijų narių bei įvairių LFF šakų futbolo asociacijų, kaip salės futbolo, moterų futbolo ir kitų atstovų. Už naująjį LFF prezidentą, pareigas eisiantį 4 metus, savo balsus atidavė visi konferencijos dalyviai.
Tiesa, nutarta balsuoti viešai, kai matomas kiekvienas, pasisakantis už ar prieš kandidatą. Taip buvo atsisakyta slapto balsavimo. Pastarąjį variantą iki pasitraukimo iš rinkimų maratono siūlė G.Babravičius.
62 metų J.Kvedaras konferencijoje pristatytoje savo rinkimų programoje pažėrė pažadų dėl nemenkų permainų, padėsiančių ant kojų pastatyti vis klupinėjantį Lietuvos futbolą. Tačiau taip ir nepaaiškino, kas trukdė tas permainas atlikti per pastaruosius 12 metų, kuomet jis ir bendražygiai dirigavo sporto karaliumi vadinamai šakai.
L.Varanavičius pasitraukė per „Facebook'ą“
Išaušus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimų dienai daugiau nei dešimtmetį federacijai vadovavęs L.Varanavičius netikėtai, o gal ir suplanuotai, pranešė, kad atsiima savo kandidatūrą į LFF prezidento postą.
Apie savo sprendimą 42-ąjį gimtadienį švenčiantis L. Varanavičius pirmiausia pranešė savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Šiandien įgyvendinau seniai brandintą sprendimą – nusprendžiau nekandidatuoti kitai LFF prezidento kadencijai. Džiaugiuosi šiuo sprendimu dėl kelių priežasčių“, - dėstė jis.
Bankininkystės ir finansų specialistas savo didžiausiais nuopelnais įvardijo LFF finansinės padėties stabilizavimą.
„Pavyko įgyvendinti man prieš 12 metų keltus uždavinius ir būsimam vadovui palieku tvirtą pagrindą. Jeigu man atėjus reikėjo gelbėti federaciją nuo bankroto, tai šiandien turime stabilų finansinį pagrindą, ilgalaikius partnerius Lietuvoje ir stiprų tarptautinį palaikymą.
Galime vystyti stambius infrastruktūros ir jaunimo ugdymo projektus, galime kalbėti apie profesionalėjančius klubus ir turime aiškią futbolo vystymo viziją. Beliko sulaukti sportinių rezultatų. Tai šiai dienai yra svarbiausias uždavinys ir jo sprendimo iniciatyva turi priklausyti futbolo specialistui. Linkiu naujam vadovui sėkmės“, - dėstė L.Varanavičius.
Jis nuo futbolo nenutols - užims LFF pirmojo viceprezidento pareigas.
"Tai nėra šiandienos sprendimas. Pirmu smuiku dabar turi groti futbolo žmogus. Geriau, kad jis valdytų futbolą. Aš džiaugiuosi dėl tokio Juliaus sprendimo. 12 metų mes abudu tą š... valgėme. Dabar teks jam vienam. Man pasiūlė užimti pirmojo viceprezidento pareigas. Jas ir užimsiu", - jau po LFF konferencijos pakartojo L.Varanavičius.
Rinkimai – tik dėl akių?
Futbolo užkulisiuose J.Kvedaro, kurio kandidatūrą iškėlė Moterų futbolo asociacija, galimybės iš anksto buvo vertinamos aukščiausiai. Ne tik dėl jo ilgamečio įdirbio federacijoje bei svariausių pasiekimų futbolo aikštėje, bet ir dėl didžiulės užkulisinės įtakos.
Kalbėta, kad dar prieš rinkimus būtent J.Kvedaras, o ne L.Varanavičius nutars, kas perims LFF vairą. Esą neatsitiktinai dalyvauti rinkimuose buvo leista tik patikrintiems bendražygiams, kurių vienas pasitraukė rinkimams dar neprasidėjus, o G.Babravičiaus galimybės buvo vertinamos menkai.
Pastarasis 56 metų politikas, buvęs Seimo narys ir pats dar gerokai iki rinkimų neslėpė abejojąs savo galimybėmis.
Kur kas palankiau buvo vertinami olimpinio čempiono Armino Narbekovo šansai. Tačiau vienam geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkui, viešai pareiškusiam norą siekti LFF prezidento posto, net nebuvo leista iškelti kandidatūros, nes jis esą formaliai pavėlavo viena diena. Prie to prisidėjo ir LFF sprendimas itin svarbią konferenciją, suplanuotą gegužės mėnesiui, atkelti beveik dviem mėnesiais anksčiau.
Kratosi abejotinų ryšių
Ne paslaptis, jog J.Kvedaras kai kuriose struktūrose labiau žinomas Lialkos pravarde. Ir autoritetą jis turi ne tik futbolo pasaulyje.
Ne sykį rašyta apie tuomečio LFF generalinio direktoriaus ryšius su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis. Jis ne kartą fiksuotas bendruose pobūviuose su liūdnai pagarsėjusios Daktarų gaujos lyderiais. Tačiau šio šešėlio J.Kvedaras atkakliai kratydavosi.
Patirtis – didžiulė
Naujasis LFF prezidentas J. Kvedaras futbole praleido bene pusę amžiaus. Per 17 metų trukusią futbolininko karjerą jis atstovavo Kauno „Bangos, Kauno „Inkaro“, Vilniaus „Žalgirio“, Tomsko (Rusija), Klaipėdos „Atlanto“ ir Kauno „Kelininko“ komandoms. Ne sykį tapo Lietuvos čempionu.
Trenerio karjerą pradėjęs Kauno „Maisto“ ekipoje, vėliau jis stojo prie Kauno „Kelininko“ komandos vairo, o didžiausių laimėjimų pasiekė su Kauno „Inkaro-Grifo“ ekipa.
2000-aisiais J.Kvedaras trumpai, bet itin nesėkmingai stovėjo prie Lietuvos nacionalinės rinktinės vairo. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas LFF generaliniu direktoriumi.
***
- Rikiminėje programoje kalbėjote apie savo idėjas, kaip pakelti Lietuvos futbolą į naują lygmenį. Kas trukdė jas įgyvendinti per pastaruosius 12 metų, kai buvote valdžioje? - žurnalistai paklausė J.Kvedaro.
- Niekas netrukdė. Reikia suprasti, kad buvo labai sudėtinga ekonominė padėtis. Dabar mes, pavyzdžiui, susiradome ne Lietuvoje rėmėjus rinktinei, kurie suprato mūsų norus. Kita vertus, reikia suprasti, kad mes nesame futbolo šalis. Mes nesame pasaulio bamba. Tą mums bendraujant sako ir UEFA atstovai. Va - pavyzdys: baltarusiai skundžiasi, kad prastai pasirodė Sandraugos turnyre. Jie atrinko komanda iš 150 tūkst. jaunųjų futbolininkų, bet rezultatų nepasiekė. O pas mus išvis yra tik 6 tūkst. vaikų, aktyviai sportuojančių futbolą.
- Kodėl rinkimuose neliko nė vieno jūsų konkurento?
- Aš dar išvakarėse kalbėjau su G.Babravičiumi, kad būtų malonu, jei išdėstytų futbolo visuomenei savo viziją. Dar šiandien manęs konferencijos dalyviai klausė, ar jis dalyvaus. Aš atsakiau, kad taip. Kodėl jis taip pasielgė, reikia klausti jau jo paties.
- Koks pagrindinis jūsų tikslas tapus LFF vadovu?
- Didžiausią dėmesį kreipsime į vaikų ir jaunių futbolą. Tai didžiausias mūsų rūpestis. Dėsime visas pastangas į futbolo akademijų plėtrą. Jau baigėme derybas su Panevėžiu ir Šiauliais, kur įsikurs akademijų filialai. Vėliau planuojame dar plėstis. Kai pavyks įgyvendinti šiuos projektus, tada ir bus rezultatai.
- Kas užims generalinio direktoriaus pareigas?
- Yra tinkamas kandidatas - Edvinas Eimontas. Jis dabar išrinktas į Vykdomojo komiteto narius. Turiu dar gerą žmogų - Nerijų Dunauską, kuris išmano sporto reikalus. Tai jie tada pasiskirstytų: vienas kuruotų infrastruktūrą, kitas sportinę pusę. Vykdomajame komitete dabar pasikeitė 5 iš 11 narių. Mes pakeitėme šiandien įstatus taip, kad generalinį direktorių rinktų būtent Vykdomasis komitetas.
- Prieš rinkimus daug diskusijų sukėlė jūsų pasisakymai apie LFF biudžetą (J.Kvedaras minėjo, kad biudžetas siekia 20 mln. litų, o tuometis LFF prezidentas L.Varanavičius įvardijo kelis kartus mažesnę sumą. - Red.). Kokio dydžio jis yra iš tiesu?
- Kaip jums pasakyti... Kai turi rankose, tai ir gali pasakyti. O prifantazuoti... Tai ir nuo burtų priklauso. Nes viena rinktinės išvyka kainuoja apie 200 tūkst. litų. Lemia ir televizijų transliacijos teisių pardavimas. O paniava dėl sumų buvo todėl, kad man nebuvo leista paaiškinti. Ta didesnė suma buvo įvardinta įskaičiuojant turtą, kurį valdo federacija. Pavyzdžiui, vien už Nacionalinės futbolo akademijos pastatą mums Vladimiras Romanovas siūlė 15 milijonų.
- Prieš rinkimus minėjote, kad jei jūs tapsite prezidentu, atvesite į Lietuvos futbolą rėmėjus iš Vokietijos. Kas tie paslaptingi vokiečiai?
- Jie nėra paslaptingi. Štai yra žmogus iš Vokietijos, kuris atstovauja „Hummel“. Jis veda savo biznį. O naujieji rėmėjai yra iš tos pačios šalies. Vienas vokietis agentas, su kuriuo dirbame jau daug metų ir kuris už tai gaus po 25 proc. nuo paramos sumos, surado grupę verslininkų. Jie nori paremti Lietuvos futbolą. Tai - buvę Berlyno „Union“ klubo vadovai. Jiems – tai nėra dideli pinigai. Jei planas pavyks, jie pirmais metais mums duos 300 tūkst. eurų. Antrais – dar 300 tūkst. Trečiais - 600 tūkst. Ir ketvirtais - 600 tūkst. eurų. Mums tai nėra maži pinigai.