Du turtingiausi pasaulio futbolo klubai – „Real” ir „Barcelona” ginklus surems šeštadienį „Camp Nou" stadione. „La Liga“ čempionato rungtynės gali lemti čempioną - iki pirmenybių pabaigos likus penkiems turams 4 taškų pranašumą turi „Real“.
Madrido ir Barselonos komandų tarpusavio rungtynės kaitina viso pasaulio futbolo mėgėjų kraują.
Garsiausių Ispanijos klubų priešpriešą atskleidžia kelios ispaniškos frazės ir raktiniai žodžiai, turintys savitą prasmę.
„Cules” ir „Merengues”
„Barcelona” aistruoliai vadinami „Cules”. Išvertus iš katalonų kalbos, tai reikštų „užpakaliai”.
Viename pirmųjų klubo stadionų „Industria” sirgaliai buvo įpratę stebėti varžybas sėdėdami ant mažo stadiono išorinių sienų.
Gatve einantys praeiviai pažvelgę aukštyn galėjo pamatyti daugybę užpakalių, kurie ir nulėmė tokią pravardę.
Madrido „Real” futbolininkai vadinami „Merengues” dėl jiems įprasto baltos spalvos aprangos komplekto (marškinėlių, šortų ir kojinių).
Balta spalva šiuo atveju lyginama su „Meringue” – garsiuoju pudingu, gaminamu iš kiaušinių baltymų ir cukraus.
„El Canguelo de Barcelona”
Šį terminą itin mėgsta vartoti Madrido spauda. Literatūriškai „Canguelo” vadinamas išgąsčio jausmas, kad „Real” futbolininkai paskutinę akimirką nugvelbs čempionų titulą.
2007 metais Fabio Capello treniruojamas Madrido klubas paskutinę sezono dieną aplenkė Barselonos futbolininkus, kuriems tada vadovavo Franko Rijkaardas.
Nors „Real” tapo šalies čempionu ir 2008 metais, nuo tada Madrido klubas dažniausiai pralaimi Pepo Guardiolos vyrams.
Bet 2007 metų įvykiai dažnai prisimenami kartu su posakiu „niekada nesakyk niekada” – taip bandoma pagąsdinti, regis, jau nebepavejamus varžovus.
„La Manita”
„Barcelona” pervažiavo Madrido komandą 5:0 Ispanijos čempionato rungtynėse namuose lapkritį. Tada šeimininkų žaidėjai ir sirgaliai mojavo rankomis išskėtę pirštus, taip švęsdami penkis įvarčius – „La Manita”, arba „mažoji ranka”.
Siekdama pakaitinti atmosferą prieš pastarąsias lygos rungtynes ir pasireklamuoti viena privati sveikatos draudimo bendrovė Barselonoje autobusus papuošė penkių „Barca” žaidėjų nuotraukomis. Dėl jų Madride kilo sąmyšis, nes Barselonos žaidėjai laikė rankas išskėtę penkis pirštus.
„Barcelona” klubas turėjo greitai atsiriboti nuo kaltinimų, kad negerbia varžovų.
„Villarato”
Per daugybę metų abu klubus apraizgė įvairios sąmokslo teorijos.
Kad „Real” palaiko teisėjai, Madrido klubas buvo kaltinamas Francisco Franco diktatūros laikais. Pastaruoju metu nuo tokių kaltinimų dažniau turi gintis „Barcelona”.
Kita teorija – kad „Barca” palaikė Angelį Marią Villarą, kai šis siekė būti perrinktas Ispanijos futbolo federacijos prezidentu, o „Real” tuo metu rėmė kitą kandidatą.
Po federacijos vadovo rinkimų atsirado terminas „Villarato” – Madrido aistruoliai jį nuolat vartoja galvodami, kad „Barcelona” sulaukia nematomos paramos iš futbolo užkulisių.
„Real” treneris Jose Mourinho įžiebė naują diskusijų liepsną šį sezoną. Jis skundėsi, kad arbitrai palaiko Barselonos ekipą jo vadovaujamai komandai dalydami raudonąsias korteles ir taip keldami papildomų sunkumų Ispanijos pirmenybėse.
Ispanijos lygos vadovai šiuos kaltinimus paneigė.
„Mes que un Club”
Šis „Barcelona” klubo šūkis, reiškiantis „Daugiau negu klubas”, padeda paaiškinti, kodėl „El Clasico” yra daugiau nei tiesiog futbolo rungtynės.
„Barcelona” – tai Katalonijos simbolis. Šis autonominis regionas siekia oficialaus pripažinimo, bet Madride įsikūrusi Ispanijos valdžia kaišioja pagalius į ratus.
„Barcelona” sirgaliai mojuoja dryžuotomis geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos vėliavomis ir laiko plakatus „Nou Camp” stadione su anglišku užrašu: „Catalonia is not Spain” (išvertus iš anglų k. – Katalonija nėra Ispanija).
Daug Barselonos aistruolių švilpė skambant nacionaliniam Ispanijos himnui Valensijoje prieš Karaliaus taurės varžybų finalą.
Madrido komandos gerbėjai mojuoja Ispanijos vėliavomis ir traukia „Que Viva Espana” (išvertus iš ispanų k. – „Tegyvuoja Ispanija”).
„Real” gynėjo Alvaro Arbeloa socialiniame tinkle parašytą žinutę – „Viva Espana!” po pergalės taurės varžybų finale aistringai aptarinėjo ne tik futbolo mėgėjai.
Čia ne vienas irgi įžvelgė politinę potekstę.