26 metų puolėjas – brangiausias Vokietijos futbolininkas. Ispano ir vokietės sūnus prieš trejus metus už 30 mln. eurų perėjo į „Bayern” iš „Stuttgart” ir su kaupu pateisina Bavarijos klubo išlaidas.
Šį sezoną Vokietijos čempionate jis pelnė jau 25 įvarčius, o Čempionų lygoje pasižymėjo 13 kartų. Balandžio pradžioje Miuncheno klubas sutartį su M.Gomesu pratęsė iki 2014 metų.
Jei „Bayern” puolėjui pavyktų įmušti ir šįvakar per atsakomąsias pusfinalio rungtynes Madride su „Real”, pirmąjį mačą namie 2:1 laimėjęs Vokietijos klubas labai sustiprintų galimybes kovoti dėl pagrindinio Europos futbolo klubų trofėjaus. Juolab kad finalas numatytas būtent Miunchene.
M.Gomezas interviu Vokietijos žurnalui „Focus” papasakojo apie modelio darbą ir kitus futbolo užkulisius.
– Kas sunkiau: futbolininko ar modelio darbas?
– Aišku, kad pozuoti prieš objektyvą sunkiau, nes ten viskas iš anksto sustyguojama.
Futbolo aikštėje viskas vyksta neprognozuojamai – negali juoktis sulig mygtuko paspaudimu ar staiga surimtėti.
– Bastianas Schweinsteigeris (kitas „Bayern” žaidėjas. – Red.) jus pavadino savo madingo stiliaus pavyzdžiu.
– Jis taip pasakė? Manau, kad tai buvo vienas jo juokelių. Mada – ne mūsų pokalbių tema.
– Kas iš „Bayern” žaidėjų į drabužinę ateina su didžiausiu kosmetikos krepšiu?
– Žaidžiant futbolą anksti suvokiama: tai, kas vyksta persirengimo kambaryje, lieka tarp jo sienų.
– Kuo pasireiškia jūsų tuštybė?
– Kasdien naudoju gerą veido kremą, nes mano oda sausa.
Bet nenešioju drabužių vien dėl to, kad jie madingi. Mano stilius lieka paprastas.
– Esate laikomas vienu iš dešimties brangiausių pasaulio žaidėjų. Ar milijoninės sumos neapsuka galvos?
– Mano tikslas – kuo sėkmingiau žaisti. Likimas apdovanojo futbolo žaidėjo talentu, ir aš noriu parodyti viską, ką turiu geriausia.
Pagaliau tik mėginu pelnyti įvartį.
– Kokių jausmų sukelia puikus įvartis?
– Laimę, džiaugsmą, stiprybę.
– Ar charakteris pasikeičia dėl tokios didžiulės sėkmės?
– Žinoma. Futbolas finansiniu požiūriu – milžiniškas verslas. Išlikti tokiam, koks buvai jaunystėje, sunku.
– Rašytojas Albert’as Camus sakė: „Niekur tiek daug neišmokstama apie moralę ir vertybes kaip futbole.” Ar jis teisus?
– Taip. Svarstant žaidėjo įsiliejimo į komandą temą futbolas yra puikus pavyzdys.
Komandiniame sporte reikia turėti bendrą viziją. Žinoma, ir žaidėjas stengiasi atrasti tai, kas jam geriausia.
– Ar apgailestavote dėl savo pasakymų?
– Ne. Aikštėje esu ūmus, bet prieš kameras – santūrus.
– Gal emocinių akimirkų metu prasiveržia jūsų ispaniškas charakteris?
– Veikiau garbės troškimas.
– Ar esate verkęs po pralaimėtų rungtynių?
– Ne, bet yra akimirkų, kurios sujaudina.
Bet verkti, kaukti iš nuoskaudos? To dar nebuvo.
– Jūs sulaukiate išskirtinių atsiliepimų – esate tai labai giriamas, tai koneveikiamas. Kaip į tai reaguojate?
– Kritika palieka savo pėdsaką. Bet esu profesionalus futbolininkas jau nuo 18 metų.
Kai rinktinėje žaidžiau nesėkmingai, žmonės „kabinėjosi”, bet tas laikotarpis užgrūdino.
Dabar esu „Bayern” puolėjas ir visuomet sulauksiu kritikos. Svarbu ne tai, ką žmonės galvoja, bet tai, ar mano darbas teikia malonumą.
– Ar galėtumėte įsivaizduoti savo gyvenimą tokį viešą kaip Davido Beckhamo?
– Sunkiai. Su malonumu pasilieku sau privatumo. Neprivalau asmeninio gyvenimo rodyti viešai.
Veikiau džiaugčiausi, kad žmonės nebeatpažintų, jog esu futbolininkas.
– Ar bičiuliaujatės su kitais žaidėjais?
– Su kai kuriais: pavyzdžiui, Sami Khedira, Andi Ottlu, Holgeriu Badstuberiu, Jerome’u Boatengu.
Bet kokiu atveju su žaidėjais bendrauju daugiau nei būnu su drauge ir šeima. Džiaugiuosi, kai galiu užverti duris į futbolo pasaulį ir pabūti namie.
– Jūsų senelis augina alyvuoges nedideliame Pietų Ispanijos kaime. Ar pats iškilmingai atidarėte Mario Gomezo gatvę?
– Deja, ne. Bet tai nėra jokia sensacija: gatvėje stovi tik trys namai, iš kurių du priklauso mano seneliui. Bet manimi jis labai didžiuojasi.
– Ar buvo laikas, kai šeima abejojo jūsų profesijos pasirinkimu?
– Ne. Mano tėvas – amatininkas, bet jis niekada nevertė mokytis jo amato. Specializuotą mokyklą baigiau jau būdamas profesionalus futbolininkas.
– Jei viskas bus gerai, žaisite dar gerus dešimt metų. Ką veiksite po to?
– Gal pasuksiu į vadybą, rinkodarą, mane domina ir ekonomika.
Futbolas yra toks veržlus, kad šiandien nežinau, kas bus rytoj. Nenoriu daug svarstyti. Tol, kol mane neš kojos, žaisiu futbolą.
– Galbūt išvažiuosite į Ispaniją?
– Taip, jei kada nors nebegalėsiu būti naudingas komandai, nes būsiu per senas ir mano sugebėjimų nepakaks „Bayern”. Bet dabar neketinu užsiimti kuo nors kitu.
– Su savo drauge kartu esate jau daugelį metų. Kodėl daugelis jaunų futbolininkų taip anksti susiranda partnerę?
– Kai pasukau į profesionalaus futbolo kelią, prasidėjo tolimos kelionės: kas trys dienos kur nors išvyksti, namie nesi dvi naktis ir neturi normalaus gyvenimo. Tuomet pradedi ilgėtis saugumo.
Numatoma sudėtis
Čempionų lygos pusfinalio atsakomosios rungtynės.
Madrido „Real” (4–2–3–1): I.Casillas – A.Arbeloa, Pepe, S.Ramosas, F.Coentrao (Marcelo) – S.Khedira, Xabi Alonso – A.di Maria, M.Ozilas, C.Ronaldo – K.Benzema.
Miuncheno „Bayern” (4–2–3–1): M.Neueris – P.Lahmas, J.Boatengas, H.Badstuberis, D.Alaba – B.Schweinsteigeris, L.Gustavo – A.Robbenas, T.Kroosas, F.Ribery – M.Gomezas.
Pirmasis mačas – 1:2.