Penktadienį savo futbolininkams J. Guardiola pranešė, kad šis sezonas katalonų komandoje jam – paskutinis. Trylika trofėjų į „Barcelona“ šlovės muziejų atnešęs strategas tarp jų turi tris „La Liga“ ir du Čempionų lygos titulus. Treneris gegužės 25 dieną mėgins „Barcelona“ gerbėjams padovanoti išėjimo dovaną – 14 trofėjų dėl kurio gegužės 25 dieną jo auklėtiniai varžysis su Bilbao „Athletic“ „Copa del Rey“ finale, rašo BBC.
Užaugo klube
Vienintelis „Barcelona“ treneris, kurį galima lyginti su J. Guardiola – legendinis Johanas Cruyffas, kuris ekipai vadovavo 1988-1996 metais. Kaip ir išeinančio stratego, taip ir J. Cruyffo laikais „Barcelona“ buvo ne tik laiminti ekipa, tačiau ir kur kas daugiau.
Netgi J. Cruyffo eros metais šlovės spindulius juto J. Guardiola, kuris simbolizuoja dviejų šlovingiausių „Barcelona“ laikų susijungimą. 1990 metais J. Cruyffo „Svajonių komanda“ vadinamoje ekipoje J. Guardiola buvo saugas.
Prieš beveik 30 metų Pepas atvyko į „La Masia“ akademiją. Tuomet jam buvo 13 metų. Čia jis sužinojo, kas yra „Barcelona“. Vėliau sparčiai tobulėjantį futbolininką pastebėjo J. Cruyffas, kurį sužavėjo jo gebėjimas gerai matyti aikštę ir atlikti tinkamus perdavimus. J. Guardiola tuomet tapo J. Cruyffo įkvėpimu.
Puikiai „Barcelona“ dvasią pažįstantis J. Guardiola 2008 metų birželio 17 dieną tapo katalonų simbolio futbolo aikštėje vyriausiuoju vadu. Jis čia atvyko ne iš kitur, kaip iš antrosios „Barcelona“ ekipos, kur sugebėjo sužavėti klubo vadovus. Tuomet visi suprato, kad treneris yra pajėgus vairuoti tokią ekipą, tačiau mažai kas įsivaizdavo, jog jis taps revoliucionieriumi, privertusiu stipriausių pasaulio komandų strategus ieškoti išeičių iš visus griaunančio „Barcelona“ žaidimo.
Surado žaidimo centrą
Pašalinęs nesantaiką kurstančius, o vėliau paaiškėjo ir gęstančius, futbolininkus, tokius kaip Ronaldinho ir Deco, J. Guardiola greitai įvedė savo valdžią. Vėliau jis tą patį padarė ir su puikiuoju Samueliu Eto'o, dabar savo likimą kuriantį Rusijoje.
Stebint rungtynes atrodo, kad „Barcelona“ žaidimas – intuicijos simfonija, tačiau nereikėtų apsigauti dėl nepakartojamos estetikos, nes J. Guardiola yra tikras perfekcionistas.
Žaidėjų techninis lygis ir tarpusavio santykis buvo pasiektas dėl nuolatinio darbo kartu, iš metų į metus. Štai kodėl J. Guardiola panoro savo ekipoje matyti Gerardą Pique, priklausiusį „Manchester United“ ir Cescą Fabregasą iš „Arsenal“.
G. Pique ekipoje gavo itin rimtą vaidmenį – būtent jis nustatinėjo žaidimo tempą ir tapo tuo pačiu, kuo J. Guardiola buvo J. Cruyffui. Todėl trenerio ir žaidėjo santykiams šiame sezone pašlijus, tai atsispindėjo ir žaidime.
Totalinis futbolas - viskas
J. Guardiola tiki, kad akademija yra absoliutas, jog būtent ten auga jo ekipai reikalingi žaidėjai. 2006 metais trys „La Masia“ išauginti futbolininkai puikavosi Čempionų lygos trofėjumi, po pergalės prieš „Arsenal“, Paryžiuje.
Atėjus J. Guardiolai situacija pasikeitė – po trejų metų jie triumfavo Romoje, kuomet nugalėjo „Manchester United“. Tada „Barcelona“ sudėtyje buvo 7 akademijos auklėtiniai.
J. Cruyffo „Svajonių komanda“ ėmė byrėti po 1994 metų Čempionų lygos finalo, kuomet juos 4:0 pažemino Fabio Capello treniruojama „AC Milan“. J. Guardiola tose rungtynėse buvo tiesiog išstumtas iš žaidimo ir tuo pasirūpino saugai Marcelas Desailly ir Demetrio Albertini. Pepas niekada neužmiršo tokios skaudžios patirties.
Vėliau, būdamas futbolininku, J. Guardiola pakliuvo į Louiso van Gaalo rankas, kuris „Barcelona“ komandoje taikė tą patį totalinio futbolo modelį kaip ir J. Cruyffas. Skirtumas buvo tas, kad L. Van Gaalas reikalavo dar daugiau atsidavimo žaidimui. Vėliau Pepui teko rungtyniauti ir kitose komandose. Jis dėvėjo ir „Brescia“ ir „Roma“ marškinėlius, o futbolininko karjerą baigė „Dorados“ klube iš Meksikos. 2007 metais jis apsivilko trenerio kostiumą.
J. Guardiola „Barcelona“ komandą sukomplektavo puikiai atsižvelgdamas į ir praeityje ekipai būdingą žaidimą. Nors jis bruožų nekeitė, nuvertinti trenerio nereikėtų – „Barcelona“ žaidimas dar labiau patobulėjo, atsirado daugiau apgalvotų veiksmų. Jis ekipą sukomplektavo, praktiškai, tobulai ir visą sudėtį sudėjo aplink Xavi ir Andresą Iniestą, žaidžiančius saugų grandyje. Genijumi vadinamas treneris rado būdą, kaip kompensuoti žemą savo futbolininkų ūgį. Būtent tada „Barcelona“ pradėjo varžovus spausti ir tiek daug dirbti, kaip nebuvo niekada anksčiau.
Žaidimas evoliucionavo
Vėliau J. Guardiola po truputėlį ėmė diegti į žaidimą inovatyvumo, o „Barcelona“ evoliucionavo. Treneris mokėsi iš savo klaidų. Pavyzdžiui, brangiai kainavęs Dimitrijus Čigrinskis niekaip nesugebėjo prisitaikyti ir treneris, nepaisant didelės sumos, jo atsisakė.
Būtent J. Guardiolos sprendimas buvo akcentuoti kamuolio laikymą, kurį jis laikė svarbesniu aspektu nei išsidėstymą. Todėl Javieras Mascherano ir kartais Sergio Busquetsas mačą baigdavo žaisdami gynyboje.
Kaip ir visi futbolo genijai, J. Guardiola turi svarbiausius bruožus: jis klausosi, atidžiai stebi ir savo idėjas įgyvendina visur, kur mano, jog reikia. Prieš priimdamas pasiūlymą treniruoti galingąjį katalonų klubą, jis pirmiau pasikalbėjo su savo gerbiamiausiais treneriais. Apie galimą darba J. Guardiola kalbėjosi ne tik su „Dorados“ komandos treneriu Juanu Manueliu Lillo, bet ir su dabartiniu Bilbao „Athletic“ vairininku Marcelo Bielsa.
Dar prieš paskelbiant, kad J. Guardiola vietą užims asistentas Tito Vilanova, realiausiu pretendentu tapti „Barcelona“ treneriu buvo M. Bielsa. Tačiau klubas nusprendė nerizikuoti ir pasirinkti žmogų ne iš kitos stovyklos, o tą, kurio gyslomis teka „Barcelona“ kraujas.
Futbolo mesijas ar laidininkas?
Dabar belieka laukti žinių, kur savo karjerą tęs J. Guardiola. Būtent tada jis pateiks atsakymą į klausimą, ar J. Guardiola yra genijus, ar tiesiog aukšto lygio specialistas, mokantis pasinaudoti perduodamais talentais ir turintis gerą sistemą, kaip Vokietijos rinktinės specialistas Joachimas Lowas.
Būtent J. Guardiolos nesėkmė integruojant Zlataną Ibrahimovičių sukėlė abejonių dėl jo gebėjimų futbolininkus iš kitur pritaikyti „Barcelona“ sistemai bei sukurti planą „B“.
Dabar katalonų žiniasklaida teigia, kad J. Guardiola tiesiog pajautė komandos ciklo pabaigą ir nesugebėjo atrasti tvirtybės priimti sunkius sprendimus, jam atsidavusių futbolininkų klausimu.
Kad ir kaip bebūtų, jo pastangos pamirštos tikrai nebus. „El Mundo Deportivo“ rašė, kad J. Guardiola „Per tuos ketverius metus „Barcelona“ komandai atidavė savo gyvenimą“. O kai jis M. Bielsa pavadino „geriausiu treneriu pasaulyje“, argentinietis atšovė: „Aš nesu J. Guardiola mokytojas. Jis yra mokytojas“.