Žvelgiant iš neutralaus stebėtojo pozicijų apmaudu, kad šį finalą galima iš anksto pakrikštyti „finalu, kurio nebuvo“. Iš Londono „Chelsea“ pusės – kapitonas Johnas Terry, Ramiresas, Branislavas Ivanovičius ir Raulis Meirelesas, iš Miuncheno „Bayern“ – Luizas Gustavo, Davidas Alaba ir Holgeris Badstuberis.
Visi jie – diskvalifikuoti, ir turės praleisti svarbiausias savo gyvenimo rungtynes. Išskyrus karštakošį J. Terry, visų svajones galėjo išpildyti UEFA vadovai, tiesiog gracingai panaikindami šių futbolininkų surinktas geltonas korteles. Pasaulio čempionatą rengianti FIFA jau susiprato, kad be geriausių žaidėjų nesukursi geriausio reginio. Deja, UEFA išliko principinga kietakaktė. Kaip tai įprasta futbolo organizacijoms…
Kai nieko negali pakeisti, lieka įsitaisyti ir mėgautis. Milijardinė auditorija šeštadienio vakarą susmeigs akis į Miuncheno „Allianz“ stadioną, kur į sostą atsisės naujieji Europos futbolo karaliai. Miuncheno „Bayern“ ar Londono „Chelsea“? Visų pirma, abi komandos vertos žemiausių reveransų už tai, kad pusfinaliuose išmetė iš kovos „Barcelona“ ir Madrido „Real“. „Jei prieš juos nelaimėjo „Barcelona“, kaip laimėsime mes?” – prieš finalą retoriškai klausė „Bayern“ strategas Juppas Heynckesas.
Gudruolis Juppas. Senas vilkas puikiai žino, ką tokiose situacijose reiškia psichologiniai žaidimai. Kaip parodė Anglijos „Premier“ lygos sezono finišas, jie lemia beveik viską.
Tiesa paprasta – „Bayern“ turi visas galimybes padaryti tai, ko nepavyko „Barcelonai“. Vien todėl, kad bavarai yra daug alkanesni. Ir todėl, kad yra pragmatiški – jiems nereikia valdyti kamuolio 80 proc. laiko ir įridenti kamuolį į varžovų vartus. Jiems reikia tiesiog laimėti.
Dar „Bayern“ pranašesnis todėl, kad žais savo aikštėje. Ir dėl to, kad turi Arjeną Robbeną, Francką Ribery ir Mario Gomezą, kai visi „Chelsea“ gynėjai yra arba diskvalifikuoti (J. Terry, B. Ivanovičius), arba tik prieš pat finalą medikų pastatyti ant kojų (Gary Cahillas, Davidas Luizas).
Kita vertus, „Chelsea“ komandai tinka autsaiderės etiketė.
Iš „aristokratų“ finale galima laukti atsargaus gynybinio futbolo, tykant menkiausios šeimininkų klaidos.
Vokietijos taurės finale „Bayern“ visu gražumu parodė, kad gali pridaryti tokių klaidų, kokių neišvysi net 9-ečių turnyruose.
Turbūt didžiausias finalo paradoksas, kad šešta (taip, šešta!) Anglijos komanda gali tapti stipriausiu žemyno futbolo klubu. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, „Chelsea“ pergalė finale būtų gerokai svarbesnė, nes jiems tai būtų pirmasis trofėjus („Bayern“ – penktasis). Galima tik įsivaizduoti, kaip iš laimės krykštaujantis Romanas Abramovičius visiems savo žaidėjams įteikia po didžiulę jachtą arba po turistinį kelialapį į kosmosą.
Finalas suvedė du visiškai skirtingus klubus ir futbolo verslo prasme. „Bayern“ atstovauja senąjį modelį, kai klubui svarbu išsilaikyti pačiam ir būti pelningam, „Chelsea“ – pirmasis turtingo savininko žaisliukas, simbolizuojantis naują erą, kuri visą Europos futbolą septynmyliais žingsniais veda prie bankroto.
Prieš finalą visi šie aspektai bus išnarstyti iki kaulelio, bet šeštadienį bus svarbūs tik du dalykai – kuri komanda geriau susidoros su įtampa ir kuri pasinaudos menkiausiu varžovų snūstelėjimu.
Kartais sakoma, kad finaluose favoritų nebūna. Nieko panašaus. Šiam Čempionų Lygos finalui idealiai tinka 1990 metų pasaulio čempionate pasakyta auksinė anglų puolėjo Gary Linekerio frazė: „Futbolas – paprastas žaidimas: 22 vyrai 90 minučių vaikosi kamuolį, ir pabaigoje laimi vokiečiai.“
Gediminas Reklaitis yra „Viasat Sport Baltic“ komentatorius.
UEFA Čempionų lygos finalas Miuncheno „Bayern“ – Londono „Chelsea“ gegužės 19 d. 21.40 val. per „Viasat Sport Baltic“.