Čempionų lygos finalas: vokiškos finansinės drausmės ir britų švaistymo dvikova

Čempionų lygos finale Miuncheno „Bayern” šį šeštadienį kausis su Londono „Chelsea”. Vokietijos klubas tapo finansų tvarkymo pavyzdžiu, o Romano Abramovičiaus išlaikomi britai – futbolo ekonomikos burbulo simboliu.

Bavarija nekantraudama laukia pergalės fiestos.

Jeigu ne kiekvienoje Miuncheno gatvėje besiplaikstančios raudonos vėliavos, „Bayern” apranga pasipuošusios ištisos šeimos – nuo poros metų pyplio iki ūsus į bokalą įmerkusio senelio – ir būriais iš Franzo Josefo Strausso tarptautinio oro uosto virstantys britai su mėlynais „Chelsea” marškinėliais, galėtum net pamanyti, kad Bavarijos sostinėje šį gegužės savaitgalį prasidėjo nauja pavasario alaus šventė.

„Jei kas nors jau dabar mano, kad šeštadienį mūsų laukia dar viena „Oktoberfest”, jie smarkiai klysta”, – „Süddeutsche Zeitung” dienraštyje vakar savo klubo sirgalius lyg tyčia perspėjo Uli Hoenessas.

Bet kad ir ką kalbėtų atsargus „Bayern” prezidentas, šį vakarą „Allianz Arena” stadione Miuncheno futbolininkai pasiruošę perrašyti istoriją.

„Bayern” klubo Čempionų lygos finale laukia dvikova su Londono „Chelsea”. Nors lemiamose rungtynėse susitinka tik antroji Vokietijos ir šeštoji Anglijos lygos komandos, triumfas šioje dvikovoje ir „Bayern”, ir „Chelsea” akimirksniu atpirktų nesėkmes šį sezoną namų fronte.

„Tai – lemtingas posūkis visoje „Bayern” istorijoje.

Turime tiesiog idealų scenarijų ir unikalų šansą žaisti šį finalą namuose. Tai svarbiausias mačas per visą klubo istoriją, todėl privalome pasinaudoti šia proga”, – neslėpė U.Hoenessas.

Šįvakar kausis ne tik „Bayern” ir „Chelsea” futbolininkai, bet ir dvi visiškai priešingos sporto vadybos filosofijos.

Čempionų lygos finale susidūrė du absoliučiai skirtingi futbolo ekonomikos modeliai.

Sumaniai valdomas „Bayern” sugebėjo apginti futbolo populiarumą, išsaugoti prieinamas bilietų kainas savo sirgaliams, bet kiekvienais metais uždirba pelno, o visuose turnyruose pasiekia gerų rezultatų, neatsisakydamas aukščiausių tikslų.

Tuo metu, kai UEFA ėmė įgyvendinti finansinio „Fair-play” (FPF) planą, Miuncheno klubas tapo pavyzdingu sporto finansų tvarkymo modeliu visai Europai.

„Chelsea” pastarąjį dešimtmetį žengė priešingu keliu.

Nuo 2003-iųjų, kai R.Abramovičius perėmė klubo kontrolę, anglai pasileido į beprotiškų išlaidų lenktynes. Rusijos milijardierius „Chelsea” reikmėms jau išleido 1,2–1,5 milijardo eurų.

„Tikrai nenoriu laimėti Čempionų lygos prisidaręs milžiniškų skolų, – žurnalui „France football” dėstė U.Hoenessas. – Naujieji klubų savininkai turtuoliai neturi jokios futbolo idėjos, o spekuliacinė jų logika visam futbolui kelia grėsmę.”

Šį vakarą „Bayern” mėgins įrodyti, kad įmanoma laimėti Čempionų lygą, kartu uždirbant ir pelno, o ne tik beatodairiškai taškantis pinigais.

Vokiečiai dar praėjusiais metais pasiekė naują rekordą. Nors „Bayern” futbolininkai nelaimėjo jokio trofėjaus, tai buvo jau 19-as sezonas paeiliui, kai Miuncheno klubas gavo pelno!

„Bayern” biudžetas 2010–2011 m. siekė 328,5 mln. eurų, o klubo sąskaitose dabar yra likę 129,1 mln. eurų.

Ryškus skirtumas, palyginti ne tik su finalo varžovų iš „Chelsea” pernykščiu finansų balansu (114 mln. eurų nuostolių), bet ir su kitų garsiausių Europos futbolo klubų: „Real” (590 mln. eurų skola) ar „Barcelona” (578 mln. eurų skola) veiklos rezultatais.

„Bayern” kietai laikosi griežtos taupymo programos, kuri atspindi ir nacionalines vokiečių tautos vertybes”, – dienraštyje „Le Monde” taikliai pažymėjo prancūzų ekonomistas Didier Primault, Teisės ir sporto ekonomikos centro (CDES) direktorius.

„Miuncheno klubas ištikimai laikosi savo konservatoriškos filosofijos: niekada neišleisti daugiau pinigų negu uždirbi”, – dienraštyje „Le Temps” pritarė, rinkodaros konsultacijų bendrovės „Sport+Markt” įkūrėjas Hartmutas Zastrowas.

„Kai kitiems klubams reikia banko paslaugų, jie eina į kredito skyrių. Mes banke einame tik prie tos kasos, kurioje išduodami pinigai”, – neslėpė U.Hoenessas.

Bendraudamas su Europos žurnalistais bavarų restorano terasoje su alaus bokalu rankoje „Bayern” prezidentas labiau priminė tipišką Vokietijos pensininką, o ne legendinio Miuncheno klubo vadovą. Bet tai – apgaulingas įspūdis.

Vokietijos rinktinės ir „Bayern” puolėjas, sulaukęs vos 27erių, tapo Miuncheno klubo vadovu. 32 metus jis nuosekliai kūrė sistemą, kuri dabar visoje Europoje yra tinkamos futbolo ekonomikos simbolis.

Pirmoji auksinė „Bayern” taisyklė – griežtas algų ir transferų (kai klubas moka kitam klubui, įsigydamas galiojančią sutartį su juo dar turintį futbolininką. – Red.) valdymas.

Pernai „Bayern” žaidėjų algoms išleido 156 mln. eurų – ši suma sudarė vos 48 proc. visų klubo pajamų (321 mln. eurų).

Vokiečių pasirinkta politika vėl skiriasi nuo visų varžovų. Anglijos čempionu tapęs „Manchester City” klubas, kurį „Bayern” įveikė pakeliui į Čempionų lygos finalą, vien žaidėjų algoms skyrė 107 proc. lėšų, palyginti su savo pajamomis.

Remdamiesi profesionalių JAV sporto lygų pavyzdžiu „Bayern” vadovai oficialiai įteisino klube ir algų „kepurę” – joks futbolininkas negali uždirbti daugiau ne 10 mln. eurų per metus.

Tokią sumą dabar gauna tik trys pagrindiniai „Bayern” žaidėjai: Frankas Ribery, Philippas Lahmas ir Bastianas Schweinsteigeris.

„Bayern” vadovai neslepia, kad ateityje sieks dar labiau sumažinti algoms skirtą sumą.

„Futbolininkų algos jau pasiekė ribas, todėl tikrai jų nekelsime. Žaidėjai negali turėti iliuzijų, kad sutarties pratęsimas automatiškai reiškia ir didesnę algą”, – teigė „Bayern” sporto direktorius Christianas Nerlingeris.

„Jie sunkiai atveria piniginę. Tokiu būdu visiems žaidėjams, kurie žaidžia ar nori žaisti Miuncheno komandoje, pasiunčia aiškų signalą, kad šie negali reikalauti per daug pinigų”, – pažymėjo D.Primault.

Turguje – tik vienuolikti

Žaidėjų turguje „Bayern” taip pat niekados nesišvaistė ir iki šiol nesišvaisto pinigais.

„Tokia griežta politika anksčiau vertė „Bayern” daug kentėti, nes Miuncheno klubui buvo labai sunku surinkti komandą, kuri galėtų konkuruoti su stipriausiais Europos klubais. Dabar jie šiek tiek pakeitė požiūrį, bet neatsisakė esminio principo”, – įsitikinęs H.Zastrow.

2007-aisiais „Bayern” iš Marselio „Olympique” įsigijo F.Ribery, o po poros metų – Arjeną Robbeną iš Madrido „Real”. Nors šie perėjimai tapo naujosios „Bayern” politikos ženklu, už du dabartinės savo komandos lyderius Miuncheno klubo vadovai taip pat sumokėjo daug mažiau negu į kairę ir dešinę švaistęsi jų varžovai iš „Real”, „Manchester City” ar „Chelsea”.

F.Ribery kainavo 40, puolėjas Mario Gomezas – 35, o A.Robbenas – 25 mln. eurų. Palyginti su 94 mln. eurų, kuriuos už Cristiano Ronaldo „Manchester United” ekipai sumokėjo „Real”, – tikrai ne beprotiškos sumos.

Šį sezoną elitinių Europos klubų sąraše „Bayern” užima tik 11-ąją vietą pagal žaidėjų turguje išleistas lėšas. Norėdami suburti dabartinę komandą Miuncheno klubo vadovai išleido 158 mln. eurų – 2,4 karto mažiau nei antrąją vietą užimantis „Chelsea” (377,6 mln. eurų) ar 3 kartus mažiau negu pirmaujantis Madrido „Real” (475 mln. eurų).

Miuncheno klubas linkęs remtis savo mokyklos auklėtiniais, o ne svetimomis žvaigždėmis.

„Bayern” dabar žaidžia net 7 futbolininkai, kurie baigė Miuncheno klubo akademiją.

Pasak Tarptautinio sporto studijų centro (CIES) tyrimo, šį sezoną „Bayern” išugdyti futbolininkai Čempionų lygos rungtynėse praleido 43,5 proc. laiko. „Real” gretose savi auklėtiniai žaidė 24,9 proc., o „Chelsea” – vos 7,6 proc. laiko. Vokiečių šiandienos varžovai gali pasigirti vieninteliu savo išugdytu žaidėju Johnu Terry, bet jis praleis finalo rungtynes.

Dar 1902-aisiais įkurtoje „Bayern” jaunimo akademijoje futbolo abėcėlės mokosi 185 vaikai, priklausantys 11 skirtingo amžiaus grupių komandoms. Su jais dirba 35 treneriai, 8 masažuotojai ir gydytojai. 1990-aisiais pastatytame centre yra 13 butų vaikams, kurių tėvai gyvena toliau nuo Miuncheno.

„Žaidėjai labai vertina šeiminę „Bayern” atmosferą. Daug buvusių komandos žaidėjų dirba Miuncheno klube. Ne vienam buvusiam savo futbolininkui „Bayern” padėjo vėl atsistoti ant kojų”, – aiškino H.Zastrowas, prisimindamas legendinio puolėjo Gerdo Müllerio likimą.

Į alkoholį panėręs futbolininkas sugebėjo prisikelti naujam gyvenimui, kai „Bayern” vadovai jo neužmiršo, pasiūlė dirbti klube po karjeros.

„Bayern” užima išskirtinę vietą visos Vokietijos visuomenės gyvenime.

„Šis klubas turi visas galimybes tobulėti labai palankioje rinkoje. Miunchenas yra ekonomiškai galingiausias Vokietijos miestas, o Bavarija turi senas futbolo tradicijas, – „Le Monde” analizavo sporto ekonomikos ekspertas Michelis Desbordesas. – „Bayern” yra visos Vokietijos klubas, skirtingai nuo kitų Europos šalių, kurios turi daug legendinių komandų, galinčių laimėti Čempionų lygos varžybas. „Bayern” tiesiog idealiai atspindi vokiškąjį kapitalizmą.”

Miuncheno klubą jau ne pirmus metus remia net 26 įtakingi rėmėjai. Vien „Deutsche Telekom” per sezoną skiria nuo 20 iki 24 mln. eurų, o „Bayern” bendradarbiavimas su „Adidas” tęsiasi jau 50 metų.

Pristatydami 2011–2012 m. sezono aprangą, Miuncheno klubo vadovai paskelbė, kad pratęsė sutartį su garsiąja trijų juostelių bendrove dar 8 metams – iki 2020-ųjų. „Adidas” ekipai skirs 24,6 mln. eurų per sezoną.

„Stiprūs mūsų ryšiai jau seniai pranoksta paprastus komercinius santykius. Tai – tikra draugystė”, – neslėpė U.Hoenessas.

„Adidas” dar 2002-aisiais įsigijo 9,4 proc. „Bayern” akcijų, už jas sumokėjęs 75 mln. eurų.

2009-aisiais taip pat padarė automobilių gamintojas „Audi”, už 9 procentus akcijų sumokėjęs 90 mln. eurų.

Kiti „Premium” statusą turintys „Bayern” partneriai – alaus gamintojas „Paulaner”, nacionalinė skrydžių bendrovė „Lufthansa”, elektronikos milžinas „Samsung” ar „Coca-Cola” kasmet klubui skiria nuo 2 iki 5 mln. eurų.

Per metus iš rėmėjų „Bayern” surenka 80–100 mln. eurų, kai visi kiti Vokietijos klubai džiaugiasi gavę po 20–30 mln. eurų paramos.

Tokį skirtumą lemia ne tik „Bayern” vardo prestižas, bet ir moderni Miuncheno klubo vadyba.

„Bayern” investavo labai daug, nusisamdydamas geriausius vadybos specialistus. Būtent jie sukūrė klubo rinkodaros sistemą, kurioje visi partneriai jaučiasi lyg vienos šeimos nariai”, – pažymėjo M.Zastrowas.

„Chelsea” šį sezoną negalėtų net dalyvauti Čempionų lygos varžybose, jeigu jau dabar galiotų UEFA parengtos finansinės drausmės taisyklės.

Šįmet Londono klubas patyrė 85 mln. eurų nuostolių. Per pastaruosius sezonus „Chelsea” jau prarado per 700 mln. eurų.

Tačiau deficitinis biudžetas dar nereiškia skolų. Nors „Chelsea” kasmet skaičiuoja nuostolius, Londono klubas niekam nėra skolingas nė cento.

2011-ųjų sausį „Chelsea” nepagailėjo „Liverpool” klubui 59 mln. eurų, perpirkdamas puolėją Fernando Torresą. R.Abramovičius iš savo bedugnės kišenės iki šiol padengia bet kokias išlaidas.

Bet vertinti Čempionų lygos finalą tik kaip taupiojo „Bayern” ir išlaidūno „Chelsea” grumtynes būtų per daug paprasta.

Negalima pamiršti, kad du klubai gyvuoja visiškai skirtingose rinkose.

Londone „Chelsea” priverstas atlaikyti nuožmią kitų 4 vietos klubų („Arsenal”, „Tottenham”, „Fulham”, „Quenns Park Rangers”) konkurenciją, iš kurių net du šį sezoną baigė patekę į stipriausių „Premier League” komandų ketvertą.

Į šią kovą dėl vietos po Londono saule ruošiasi įsiterpti dar ir „West Ham” – penktasis Anglijos sostinės klubas, nusitaikęs tapti Londono olimpinio stadiono šeimininku.

„Nors „Chelsea” pasirinktas ekonomikos modelis nėra patrauklus, iš jo negalima daryti karikatūros. R.Abramovičius taip pat daug investavo į klubo infrastruktūrą ir futbolo akademiją, – priminė M.Desbordesas. – Pamatysime, ar ateityje tai subrandins vaisių.”

Kol dujų ir naftos doleriai vis labiau plūsta į Europos futbolo rinką, „Bayern” klubo pergalė šį šeštadienį būtų viltis tiems, kurie vis dar tiki, kad vien pinigais negali užkariauti futbolo pasaulio.

„Bayern”: M.Neueris, P.Lahmas, J.Boatengas, A.Timoščiukas, D.Contento, T.Kroosas, B.Schweinsteigeris, A.Robbenas, T.Mülleris, F.Ribery, M.Gomezas. Treneris: J.Heynckesas.

„Chelsea”: P.Cechas, J.Bosingwa, G.Cahillas, D.Luizas, A.Cole’as, J.O.Mikelis, F.Lampardas, S.Kalou, J.Mata, F.Malouda (M.Essienas), D.Drogba. Treneris: R.Di Matteo.