Europos migracijos ir prieglobsčio tarnybų futbolo turnyre Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos futbolo komanda dalyvavo ketvirtą kartą. Pirmą kartą tokio lygio turnyre, vykusiame Bulgarijoje, Migracijos valdybos mišraus futbolo komanda žaidė 2009-aisiais ir pelnė trečią vietą. Kitų metų, jau 11-ajame tarptautiniame Europos migracijos ir prieglobsčio tarnybų futbolo turnyre, vykusiame Belgijoje, buvo antra.
Praėjusiais metais, Vilniuje organizuotame 12-ajame tarptautinio policijos, migracijos ir prieglobsčio tarnybų futbolo turnyre, Vilniaus migracijos valdybos žaidėjai užėmė pirmąją vietą.
13-asis tarptautinis Europos migracijos ir prieglobsčio tarnybų futbolo turnyras vyko šių metų gegužės 30–birželio 2 dienomis Belgijoje, Biutgenbacho mieste. Šiame turnyre Vilniaus migracijos valdybos futbolo komanda atstovavo Vilniaus apskrities policijai ir vėl pelnė pirmąją vietą.
Turnyre trijose grupėse – moterų, vyrų ir mišrioje – dalyvavo komandos iš šešiolikos valstybių. Vyrų grupėje rungėsi šešiolika komandų, moterų – keturios.
Mišrių komandų grupėje, kurioje žaidė vilniečiai – keturios moterys ir trys vyrai, varžėsi keturiolika komandų. Jų žaidėjai ir vadovai stebėjo lietuvius, demonstravusius gerus futbolo įgūdžius – Vilniaus migracijos valdybos komanda nuo pat turnyro pradžios buvo laikoma jo favorite.
Tokia ji liko iki finalo, kuriame paskutiniąsias rungtynes žaidė su stipria Portugalijos komanda. „Portugalų komanda įdomi tuo, kad joje jau aštuoneri metai nesikeičia žaidėjai.
Tame yra jos stiprybė, – pastebi Vilniaus migracijos valdybos futbolo komandos vadovas Gintaras Bagužis. – Portugalai sekė mūsų žaidimą, nagrinėjo naudojamą taktiką ir ieškojo silpnesnių vietų, kuriomis pasinaudoję galėtų lengviau skintis kelią į pergalę. Jie pastebėjo, kad žaisdami saugome moteris – stengiamės jų nepastumti, neužgauti, apsaugoti nuo smūgių kamuoliu.
Mūsų žaidėjų korektiškumu jie ir pasinaudojo paskutiniajame susitikime – savo vartus ginti skyrė moterims: jautė, kad lietuviai vyrai nesmūgiuos į moteris. Pastebėjus portugalų gudrybę, staiga reikėjo keisti taktiką ir mūsiškiams – vyrams teko pavargti viliojant portugales futbolininkes atsitraukti nuo jų saugomų vartų“.
Po įspūdingų rungtynių, kurias tokiomis pripažino visi jas stebėjusieji, Vilniaus migracijos valdyba šventė pelnytą pergalę.
Tokie laimėjimai rodo kolektyvo susitelkimą ir brandžias policijos sporto tradicijas.
Pergalės įvairiose sporto žaidynėse, kaip ir sėkmingas dalyvavimas tarptautiniuose teisėsaugos futbolo turnyruose policijos darbuotojams teikia teigiamų emocijų ir energijos kasdieniame darbe, kelia organizacijos įvaizdį visuomenėje, vienija tarptautinę policijos bendruomenę ir garsina Vilniaus apskrities policijos, taip pat – Lietuvos vardą pasaulyje.
Lietuvos vardas, kaip pastebi G. Bagužis, neretai lankydamasis po svečias šalis įvairiose konferencijose ar sporto renginiuose, ne itin populiarus: „Futbolo turnyre Belgijoje dar kartą įsitikinau, kad Lietuva – mažai žinomas kraštas pasaulyje,. Informacijos apie šalį stinga net Europos valstybėse.
Kaip kitaip reikėtų suprasti naujai į tarptautinį futbolo turnyrą įsitraukusių žaidėjų, turnyro žiūrovų klausimus:
„Tai kur ta Lietuva?“ Tokių ar panašių klausimų tenka išgirsti ne tik sporto renginiuose, kuriuose, atrodytų, sunkiau būtų parodyti lietuvių korektiškumą, eleganciją, padorumą ar gebėjimą bendrauti.
Klausimų – kur ta šalis, Lietuva – pakanka ir kitokio pobūdžio tarptautiniuose renginiuose. Įdomiausia – žmonės noriai su mumis bendrauja, domisi kraštu, tradicijomis, kultūra. Taip ir susimąstai – tiek visokių vizijų, projektų sukurta, o kokia nauda? Ar ne geriau būtų paremti realias atskiras tarptautines iniciatyvas, nešančias tiesioginę pažintinę naudą?“