Ketverius metus nerimo aistros, ar UEFA pasirinko teisingai patikėdama 14-ąjį žemyno čempionatą Varšuvai ir Kijevui.
Net prasidėjus „Euro 2012” kovoms netrūksta abejojančių, ar Lenkija ir Ukraina garbingai išlaikys šį testą.
Tik liepos 1-ąją, kai Kijevo olimpiniame stadione bus pagaliau sužaistos finalo rungtynės, paaiškės, ar iš tiesų buvo pagrindo visoms abejonėms.
Bet žvelgiant į „Euro 2012” šeimininkes vien tik per futbolo ir sportinių rezultatų prizmę sunku ginčytis, jog UEFA priėmė logišką sprendimą, pirmąsyk atiduodama duoklę tai Senojo žemyno daliai, kuri iki šiol buvo vadinama Rytų bloku.
Rytų europiečių nuopelnų šio turnyro istorijai negalėtų užginčyti net aršiausi Vakarų futbolo gerbėjai.
Ant pakylos – rytiečiai
SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija. Ar tai – užrašai ant antkapių dramblių kapinėse? Ne – tai pirmojo Europos futbolo čempionato garbės pakyla.
Aišku, skeptikai primins, jog 1960-aisiais Prancūzijoje vykusiame turnyre trūko ne vienos Vakarų valstybės futbolininkų, o diktatoriaus Franco vadovaujama Ispanija net atsisakė žaisti su „raudonaisiais komunistais” iš Sovietų Sąjungos.
Būtų kvaila įsivaizduoti tokią pat garbės pakylą po „Euro 2012” finalo, tačiau rytų europiečiai šįmet pasiryžę nelikti turtingesnių vakariečių šešėlyje. Rytų blokui atstovauja 5 iš 16 rinktinių, o trys jų pateko į tą pačią A grupę.
Akivaizdu, jog bent viena šių komandų (Lenkija, Rusija, Čekija) tikrai pateks į ketvirtfinalį, bet rytiečiai tiki savo galimybėmis ne tik dėl šios statistinės aplinkybės.
Rusų žaidimas daro įspūdį
Dar prieš „Euro 2012” startą Rusija buvo vertinama kaip komanda, turinti daugiausia jėgų kautis su vakariečiais.
Per paskutinį kontrolinį mačą olando Dicko Advocaato treniruojami rusai 3:0 įveikė italus, taip pasiųsdami visiems žinią apie rimtus savo ketinimus.
2008-aisiais Andrejus Aršavinas su komandos draugais jau buvo pasiekę Europos čempionato pusfinalį, tad dabar kupini ambicijų pakartoti savo sovietinių pirmtakų triumfo žygį Paryžiaus stadione „Parc des Princes”.
Po 1960-ųjų titulo SSRS rinktinė dar triskart žaidė finale.
Nors lemiamose rungtynėse 1964-aisiais ji nusileido Ispanijai su Luizu Suarezu, 1972-aisiais – Vokietijai su Franzu Beckenbaueriu, o 1988-aisiais – Olandijai su Ruudu van Gullitu ir Marco van Bastenu, SSRS rinktinės istorija patvirtina, jog rusai turi tvirtas futbolo tradicijas ir neatsitiktinai vėl minimi tarp tamsiųjų čempionatų favoritų.
Įspūdingas Rusijos rinktinės startas su čekais (4:1) ir solidus žaidimas per antrąją dvikovą su čempionato šeimininkais lenkais (1:1) tik sutvirtino jos ambicijas, o tris įvarčius įmušęs 21 metų puolėjas Alanas Dzagojevas jau tapo ryškiausiu „Euro 2012” atradimu.
Lemtinga kaimynų dvikova
Rytų europiečių kovas A grupėje lydi neišvengiamas politikos šešėlis.
Lenkijos ir Rusijos futbolininkai žaidė Varšuvos nacionaliniame stadione, kuris pastatytas vietoj senojo „Dešimtmečio jubiliejaus” stadiono.
Būtent čia 1968-ųjų rugsėjį per tradicinę Derliaus šventę susidegino 59 metų buhalteris Ryszardas Siwiecas. Jis protestavo prieš rusų tankų įsiveržimą per Prahos pavasarį.
Nors nuo anų laikų po Vyslos tiltais nutekėjo daug vandens, nei lenkai, nei čekai nepamiršo senų skriaudų, todėl jų dvikovos futbolo aikštėje su Rusijos rinktine visuomet kelia aistrų.
Rusams šį kartą pavyko parklupdyti čekus ir pasiekti lygiąsias su lenkais, todėl dviejų kaimyninių šalių futbolininkų akistata birželio 16-ąją Vroclavo mieste jau turės „gyvenk arba mirk” prieskonį.
Norėdami pakliūti į ketvirtfinalį lenkai privalo laimėti, o čekai žengs į lemiamą mūšį, prisimindami 1976-ųjų tėvynainių žygdarbius, kai firminis Antonino Panenkos smūgis per 11 m baudinių seriją į Vokietijos vartus padovanojo Čekoslovakijai Europos čempionų titulą.
Niekas nelaukia stebuklų iš ukrainiečių – kitų čempionato šeimininkų.
Bet pergale prieš švedus istorinį „Euro 2012” namuose pradėjusi Oleho Blochino treniruojama rinktinė tyliai siekia savojo tikslo.
Kroatai – prieš favoritus
Jeigu ukrainiečiams nepavyktų prasimušti į ketvirtfinalį, rytiečiai turi dar vieną viltį – Kroatiją.
Šios rinktinės treneris Slavenas Biličius pats žaidė 1998-ųjų pasaulio čempionate, kai Kroatijos rinktinė sensacingai pateko į pusfinalį.
Jo auklėtiniai idealiai pradėjo „Euro 2012” – sekmadienį be didesnio vargo 3:1 įveikė airius.
Niekas neabejoja, jog ir per šiandienos rungtynes su italais Poznanėje, ir per pirmadienio mačą su titulą ginančiais ispanais Gdanske karų užgrūdinti kroatai padarys daugiau negu gali kovodami su abiem C grupės favoritėmis.
Prieš ketverius metus Kroatija jau žaidė Europos pirmenybių ketvirtfinalyje.
Jeigu pavyktų įveikti pirmąjį barjerą, kodėl ši komanda negalėtų nužygiuoti toliau ir atsidurti greta 1968-ųjų Jugoslavijos rinktinės?
Nepramušamas vartininkas Ilija Panteličius kartu su komandos draugais tuomet tik po papildomų finalo rungtynių nusileido Italijai.
Pirmasis finalo mačas baigėsi lygiosiomis (1:1), bet po dviejų dienų namuose žaidę italai padedami kišeninio teisėjo pagaliau sugebėjo įveikti kovingus varžovus.
„Kol visų akys krypsta į įprastus favoritus – Ispaniją, Vokietiją, Olandiją ar Prancūziją, neužmirškite tų, kurie dažnai slepiasi šešėlyje. Europos čempionate staigmenos neišvengiamos”, – priminė danas Brianas Laudrupas, prieš 20 metų sensacingai triumfavęs su komandos draugais.
Daugiau naujienų iš Europos futbolo čempionato skaitykite lrytas.lt rubrikoje „Euro 2012“.