Top-5: „Euro 2012“ nevykėliai

Daugeliui apžvalgininkų, tarp jų – ir šių eilučių autoriui (mea culpa, mea ultima culpa), olandai buvo vieni iš čempionato favoritų. Todėl tie žaidimo griuvėsiai, kuriuos pamatėme rungtynėse grupėje, buvo baisesni už sugriautus miestus per II pasaulinį karą. Kad ir kaip būtų banalu, viską nulėmė žmogiškasis faktorius. Viena geresnių iliustracijų buvo Arjeno Robbeno patempta lūpa ir aikštinga eisena jį pakeitus per rungtynes su vokiečiais. Bertas van Marwijkas buvo teisus – prastai žaidė rinktinės krašto saugai.

Bet tai ne viskas – prastai žaidžė gynėjai, vidurio saugai (išimtis tėra Wesley Sneijderis) ir puolėjai (Robinas van Persie išnaudojo visą apkabą „Premier“ lygoje). Nyderlandų rinktinėje buvo tikra betvarkė. Visų pirma – galvose. Pirmos 10 minučių rungtynėse su Portugalija atrodė kaip nesusipratimas, tačiau įmušę pirmąjį įvartį Nyderlandų rinktinės žaidėjai vėl įtikėjo savo dieviška teise nežaisdami laimėti rungtynes ir buvo pastatyti į vietą. Už juos geriau pasirodė ne tik danai, bet ir ukrainiečiai, graikai, čekai, kroatai, lenkai. O ir taškų dar neturintys airiai ir švedai turi galimybių pasirodyti ne taip beviltiškai kaip olandai.

Rusai žaisdami prieš Čekiją čempionatą pradėjo taip, kad net senas vilkas Dickas Advocaatas nepasikuklino pareikšti, kad Rusija atrodo geriausiai čempionate. Tačiau dažniausiai su Rusijos futbolo rinktine taip jau būna – ji kiekviename čempionate sužaidžia vienas puikias rungtynes. Po rungtynių su čekais rusų galybė ištirpo greičiau nei ledai kepinant vasaros saulei. Visas buvo vainikuota pralaimėjimu prieš tai ne itin blizgėjusiai Graikijos rinktinei. Rusai labai ilgai bandė įsibėgėti, o graikai kažkodėl nusprendė žaisti futbolą nuo pat pirmųjų minučių ir nubaudė komandą, kuri jau po pirmų rungtynių grupėje planavo keliauti iki paties finalo.

Andrejus Aršavinas sugrįžęs į Rusiją sugebėjo sublizgėti išmintimi ir fanams tarė: „Tai – ne mūsų problema, kad nepateisinome jūsų lūkesčių. Tai – jūsų problemą“.

Nieko keisto, kad dar viena komanda su nevykusiu nusiteikimu keliauja namo.

Kroatų aistruolių į aikštę mestas bananas yra nepateisinama, tačiau M. Balotelli Lenkijos stadionuose kol kas neparodo visiškai nieko. Jis – tik trečiasis „Super Mario“ čempionate (po Mario Gomezo ir pirmenybių atradimo Mario Mandžukičiaus).

M. Balotelli čempionate dažniau dovanoja kamuolius tribūnoms, o ne pataiko į vartų plotą, bet dar labiau glumina Italijos rinktinės snaiperio atsainumas – tereikia prisiminti epizodą, kai iš pusiau kampo jis išsiveržė vienas pats prieš Ikerą Casillasą ir tiesiog sustojo (pagliaudyti saulėgrąžų?). Kartais atrodo, kad M. Balotelli jaučiasi esąs naktiniame klube – juk svarbiausia būti „kietam“ ir „atsipūtusiam“.

1709 metais Švedija patyrė vieną didžiausių karinių sutriuškinimų prie Poltavos. Sugrįžimas į Ukrainą po 300 metų, jau futbolo aikštėje, buvo ne ką geresnis. Blogiausia, kad abiejose rungtynėse su ukrainiečiais ir anglais Eriko Hamreno kariauna pirmavo... Kaip ir olandai, švedai neišvengė tarpusavio rietenų, o labiausiai savo komandos draugų požiūriu (pagrįstai) nepatenkintas buvo Zlatanas Ibrahimovičius. Pamoka – aiški, kaip visada: jei komanda žiūri ne viena kryptimi, tokiuose čempionatuose nėra ką veikti.

Kol lenkų policininkai galėjo ramiau atsipūsti, nes Rusijos rinktinė kartu su savo ultromis iškeliavo namo, Lenkijos politikai bandė gerinti tarptautinį šalies įvaizdį ir aiškinti, kad beždžioniški šūksniai nukreipti į M. Bolotelli, lenkų-rusų ultrų dvikovos, rasistinis Čekijos rinktinės gynėjo Theodoro Gebre Selassie įžeidinėjimas nėra tradicinis elgesys. Tiesa, tai buvo padaryta taip nevykusiai, kad sukeltas dar didesnis skandalas.

Gdansko, vieno iš keturių Lenkijos miestų, kuriame vyksta Euro2012 kovos, vicemeras pasidžiaugė, kad Gdansko gyventojai ir svečiai „elgiasi kaip normalūs civilizuoti balti žmonės“. Nors valdininkas kitą dieną nuoširdžiai atsiprašinėjo, jo sparnuota frazė jau puošė viso „normalaus civilizuoto pasaulio“ žiniasklaidos antraštes. Žodis – ne žvirblis...