Anglų kančia – ties 11 metrų žyma

Tai prilygsta agonijos stebėjimui, nes visada žinai, kaip viskas baigsis Anglijos futbolininkams stojus smūgiuoti 11 metrų baudinių.

Tai pats žiauriausias testas futbole, o gal ir visame sporte, paliekantis žymę žaidėjų galvose amžiams.

Šįkart rungtynėse su Italija, gražiausiame 2012 metų Europos čempionato ketvirtfinalyje, dar dvi pavardės papildė Anglijos gėdos muziejų. Abiejų žaidėjų vardai Ashley, pavardės Youngas ir Cole’as.

Krašto saugas ir kairysis gynėjas papildė nelaimingą Anglijos futbolininkų grupę, kuri palūžo susidūrusi su varžovų vartininku ir savo baime dėl galimos nesėkmės.

Šioje grupėje yra daugybė žaidėjų, tarp jų Davidas Beckhamas ir Garrethas Southate’as. Pastarasis vėliau iš savo gėdos dėl 1996 metais neįmušto 11 m baudinio sugebėjo pasijuokti nusifilmavęs picos reklamoje įkišęs galvą į popierinį paketą.

A.Cole’as ir A.Yongas tikriausiai nebus paskutiniai. Mat nesėkmingų 11 m baudinių serijos anglams tapo nuolatinės ir jau įsirėžė į tautos psichiką.

Anglijos sirgaliai po dar vienos pralaimėtos baudinių serijos pasiūlė įtraukti šį reiškinį į šalį reklamuojantį puslapį: „Anglija pralošė baudinių seriją. Daugiau mūsų kultūros ir tradicijų ieškokite visitengland.com.”

Po pralaimėjimo Italijai sekmadienio rungtynėse anglų 11 m baudinių serijų santykis per pasaulio ir Europos pirmenybių mačus yra 6:1 Anglijos varžovų naudai.

Vienas. One. Uno. Ein. Nesvarbu, kuria kalba, – tai stulbinantis skaičius.

Sėkmė yra svarbi smūgiuojant 11 m baudinius. Taip pat ir treniruotės.

Bet dažniausiai 11 m baudiniai laimimi galva. Kažkur tarp ausų susikaupusia ramybe, tikėjimu, gebėjimu užčiaupti vidinį balsą, šnibždantį „tu nepataikysi”, ir baimės jausmą, kai vartai atrodo mažesni negu yra, o vartininkas šmėkščioja lyg gigantas.

Stevenas Gerrardas, įmušęs pirmąjį Anglijos baudinį po to, kai 120 minučių žaidimo baigėsi 0:0, anglų prakeiksmą spardant kamuolį nuo 11 m žymos pavadino psichologiniu barjeru.

Biografinėje knygoje jis yra parašęs, kad Anglija turėtų pradėti treniruotis mušti 11 m baudinius iškart po kontrolinių rungtynių finalinio švilpuko, kai stadionai dar pilni žiūrovų.

„Tai vienintelis realus būdas treniruotis atlikti 11 m baudinius. Ilgas ėjimas nuo vidurio linijos iki vietos, iš kurios smūgiuojama.

Įtampa. Jausmas, kad visi tave stebi, tyčiojasi ar palaiko”, – rašė Anglijos rinktinės ir „Liverpool” klubo kapitonas.

Tai idėja ateičiai. Kijevo olimpiniame stadione ankstų pirmadienio rytą buvo tik skausmas.

„Šalis mumis didžiavosi, tačiau vėl grįžtame namo skaudama širdimi”, – po rungtynių sakė S.Gerrardas.

Tai buvo aštuntoji vienuolikos metrų baudinių serija Italijos rinktinei per pasaulio ir Europos čempionatus. Dabar italai yra laimėję tris.

FIFA vadovas Seppas Blatteris nėra baudinių mėgėjas ir praėjusį mėnesį sakė: „Kai futbole ateinama iki 11 m baudinių, jis praranda komandinio sporto esmę.”

S.Blatteris yra prašęs Vokietijos futbolo garsenybės Franzo Beckenbauerio paieškoti alternatyvos mačo pabaigai, kai rungtynės baigiasi lygiosiomis.

Tačiau 11 m baudiniai yra nenugalima drama.

Ketvirtfinalio rungtynės Kijeve nebuvo išimtis.

Kaip gladiatoriai, drauge einantys į dvikovą su liūtais, du vartininkai anglas Joe Hartas ir italas Gianluigi Buffonas susidaužė rankomis, pareikšdami vienas kitam pagarbą prieš baudinių seriją.

Tuo metu netoliese Anglijos rinktinės trenerio asistentas Gary Newille’as sviedė rašiklį iš pykčio lyg žinotų, kad Anglija vėl verks.

„Padarykite mus laimėtojais, laimingais ir garsiais”, – tribūnose traukė Anglijos sirgaliai.

S.Gerrardo pavargusias kojas lyg picą du masažuotojai minkė rengdami Anglijos kapitoną pirmajam smūgiui, kurį jis atliko nepriekaištingai.

Italijos rinktinės saugas Riccardo Montolivo suklydo pirmasis, prašovęs šalia vartų. Jis susiėmė galvą rankomis.

Atrodė, kad galbūt tai pagaliau bus Anglijos rinktinės naktis. Tačiau ne.

A.Youngas spyrė aukštai ir kamuolys atsitrenkė virš G.Buffono į vartų skersinį. Anglijos rinktinės treneris Roy Hodgsonas ėmė kramtyti lūpą.

Atėjo A.Cole’o eilė. „Chelsea” ekipos žaidėjas nervingai liežuviu nusivalė savo lūpas žingsniuodamas ilgą kelią nuo aikštės vidurio. Jis pasidėjo kamuolį, žengė atgal septynis žingsnius ir įrėmė rankas į klubus.

Jis akivaizdžiai apie tai galvojo per daug. Įsibėgėjo lėtai ir spyrė į kairę nuo G.Buffono.

Italų vartininkas krito teisingai ir atrėmė smūgį.

Alesandro Diamanti pabaigė savo darbą, tiksliu smūgiu tarsi durklu perrėždamas anglams širdį.

G.Buffonas iškėlė iš džiaugsmo rankas. Neutralūs futbolo mėgėjai pasakytų, kad teisybė triumfavo. Italija tiesiog buvo geresnė komanda – ji kontroliavo kamuolį 62 proc. laiko, per rungtynes ir pratęsimą atliko 21 smūgį, o Anglija – tik 9.

Bet tai neguodė anglų. „Baudiniai tapo pragaištingi Anglijos futbolui, nors treniruotėse žaidėjai juos atliko puikiai, – sakė Anglijos rinktinės treneris Roy Hodgsonas. – Tačiau negali padėti pavargusioms kojoms. Negali pasirengti spaudimui. Negali atlaikyti nervinės įtampos.” (AP, LR)

Iš septynių 11 metrų baudinių serijų pasaulio ir Europos čempionatuose anglai yra laimėję tik vieną – 1996 metų Europos pirmenybių ketvirfinalyje su Ispanija.

Anglų nesėkmės prasidėjo per 1990 metų pasaulio čempionato pusfinalį su Vokietija. Tame pačiame etape vokiečiai baudiniais įveikė anglus ir 1996 metų Europos pirmenybėse. Argentina nugalėjo anglus antrajame 1998 metų pasaulio pirmenybių etape, o Portugalija apšaudė Angliją ketvirtfinalyje per 2004 metų Europos ir 2006 metų pasaulio pirmenybes.