Mūsų šalies futbolas nuosekliai grimzta į dugną, tačiau čia vis dar gimsta talentingų futbolininkų.
Nors Čempionų lygoje šį sezoną jau nežaidžia nė vienas rekordines žemumas FIFA reitinge pasiekusios nacionalinės ekipos žaidėjas, Lietuvos vardas nedingo iš prestižinių varžybų žemėlapio.
Į „Zenit” klubo paraišką įtrauktas O. Verbickas – vienintelis Lietuvos futbolininkas, 2012–2013 m. registruotas Čempionų lygos turnyre.
„Jis bus kertinis mūsų rinktinės žaidėjas per artimiausią dešimtmetį”, – įsitikinęs futbolo agentas Paulius Paknys.
Globoja garsus agentas
Kol kas šio lietuvio pavardė, regis, visiškai negirdėta ne tik eiliniams Lietuvos futbolo mėgėjams, bet ir šalies futbolo vadovams.
O. Verbickas iki šiol nebuvo patekęs į Lietuvos rinktinės trenerio Csabos Laszlo akiratį, nors vengras nuolat daug kalba apie nacionalinės ekipos atjauninimą, o per kontrolinius mačus vieną po kito bando A lygoje rungtyniaujančius žaidėjus.
Kol lietuviai pamiršta ar neskuba atkreipti dėmesio į svetur atsidūrusius savo talentus, jais daug greičiau patiki ir pasirūpina svetimi.
O.Verbicko karjera dabar rūpinasi vienas įtakingiausių Rusijos futbolo agentų Olegas Artiomovas.
Ruso klientų sąraše – ne vienas šios šalies rinktinės futbolininkas, o iš Londono „Fulham” į „Reading” perėjęs Pavelas Pogrebniakas šį sezoną žaidžia Anglijos „Premier” lygoje.
„Rusas dirba tiktai su tais, kurių galimybėmis neabejoja. Ovidijus jam nuo pirmųjų dienų krito į akį”, – neslėpė P. Paknys, tapęs O. Artiomovo agentūros atstovu Rytų Europai.
28-erių vilnietis pats atstovavo šalies jaunimo rinktinėms ir beveik dešimtmetį įvairiuose Lietuvos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Lenkijos klubuose profesionaliai žaidė futbolą, todėl jau dabar neabejoja savo globotinio perspektyvomis.
„Tokio talentingo atakuojančiojo vidurio saugo mūsų futbolas seniai neturėjo. Jis tobulėja tiesiog neįtikėtinai sparčiai”, – džiaugėsi P. Paknys.
Talentas iš Lietuvos jau sulaukė Rusijoje užsieniečiams nebūdingo pripažinimo – šį sezoną jis dėvi Sankt Peterburgo dublerių komandos kapitono raištį.
– Ar realu jau šį sezoną išbandyti savo jėgas Čempionų lygoje? – „Lietuvos rytas” paklausė į „Zenit” paraišką šįmet įtraukto O. Verbicko.
– Tokių vilčių turiu labai mažai. Aš džiaugiuosi jau vien tuo, kad mane įregistravo į Čempionų lygą.
Visą sezoną aš žaidžiu „Zenit” dublerių komandoje. Tiesa, jau teko šiek tiek treniruotis su pagrindine sudėtimi, o porą rungtynių jau sėdėjau kartu su komanda kaip 19-as žaidėjas.
– Rusijos čempionus treniruoja italas Luciano Spalletti. Koks jo patarimas labiausiai įstrigo?
– Jis visada kartoja, kad reikia žaisti labai tiksliai.
Visada laikytis tos pačios taktikos: krašto saugai perduoda kamuolį vidurio saugams, o vidurio saugas iš karto turi atlikti perdavimą – ar aukštą, ar žemą – į priekį puolėjui.
– Šį sezoną esate „Zenit” dublerių komandos kapitonas. Už kokius nuopelnus vaikinas iš Ukmergės sulaukė tokio pripažinimo Rusijoje?
– Tiesiog treneris manimi pasitikėjo.
Labai nemėgstu niekur vėluoti. Tikriausiai jis pastebėjo, kad niekur nevėluoju. (Šypteli.) Galbūt jam patiko, kad esu atsakingas ir kitur.
Žinau, kad iki šiol nei dublerių, nei pagrindinėje komandoje nė vienas užsienietis dar nebuvo kapitonas.
Kapitonas svarbus ne tik aikštėje, todėl dabar tokį pasitikėjimą stengiuosi pateisinti.
– Rusijos dublerių čempionate kol kas užimate ketvirtąją vietą. Ar gausite premijas, jeigu užkopsite ant pakylos?
– Gruodžio 12-ąją sužaisime paskutines sezono rungtynes, tada viskas ir paaiškės. Mūsų komanda yra pati jauniausia dublerių čempionate.
Daugumai varžovų nuolat atstovauja po 4–5 pagrindinės ekipos žaidėjus, tačiau mūsų klubo strategija – kita. Mūsų komandos tikslas – išauginti kuo daugiau žaidėjų pirmajai „Zenit” komandai. Bet aišku, jog laimėti visada norisi.
– Rusijos futbolas nuo senų laikų išsiskyrė labai šiurkščiais gynėjais. Dažnai tenka gauti per kojas?
– Visi sako, kad Rusijoje žaidžiama labai kietai. Per rungtynes tikrai pasitaiko daug traumų, nes niekas čia negaili vienas kito. Kovo mėnesį buvau susilaužęs raktikaulį. Dar ir dabar ne visos geležys išimtos. Tačiau mėgstu tokį agresyvų futbolą. Ir jau esu prie tokio stiliaus pripratęs.
Net treniruotėse čia visi kovoja ne taip kaip Lietuvoje. Visi tiesiog draskosi dėl savo vietos po saule: ir apsaugos lūžta, ir bateliai plyšta. Bet tikrai esu labai patenkintas, kad atvažiavau čia.
Klube man sudarytos labai geros sąlygos tobulėti. Iš pradžių teko gyventi akademijos bendrabutyje, o šį sezoną klubas nuomoja butą, kurį pats išsirinkau. Dabar viskas priklauso tik nuo manęs.
– Kaip atsidūrėte Rusijoje?
– Esu iš Ukmergės, tačiau dar prieš dešimtmetį mane pastebėjo Vilniaus treneriai. Nuo 11 metų pradėjau rimtai treniruotis ir net gyventi pas savo trenerį. (Viktorą Osetrovą. – Red.) Kai gerai pasirodžiau viename jaunių turnyre Minske, į mane atkreipė dėmesį „Zenit” skautai.
Sulaukęs 16-os pirmąkart nuvažiavau į peržiūrą Sankt Peterburge. Po to iki 18 metų nuolatos ten važinėjau. Po savaitę pasitreniruodavau, išvažiuodavau į turnyrus. Kai tik suėjo 18 metų, „Zenit” iškart atsiuntė kontraktą. Pasirašiau bandomajam laikotarpiui, o dabar mano sutartis galioja dar dvejus metus.
– Kaip atsitiko, kad jus pražiopsojo Lietuvos klubai ir mūsų rinktinės skautai?
– Pernai žaidžiau jaunimo iki 19 metų rinktinėje visus atrankos mačus ir Baltijos taurės varžybose. Dabar jaunimo iki 21 m. rinktinė jau sudaryta. Jos pagrindą sudaro žaidėjai, kurie mokėsi Nacionalinėje akademijoje Kaune. Nevažiavau į akademiją, tai manęs dabar nekviečia, nes nelabai žino.
– Pagrindinis Lietuvos rinktinės saugas Deividas Šemberas neslėpė, jog po 2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyro greičiausiai jau atsisveikins su nacionaline ekipa. Ar taikotės į jo vietą rinktinėje?
– Aišku, labai apsidžiaugčiau gavęs kvietimą į rinktinę. Bet jis žaidžia kaip atraminis, o aš labiau vidurio saugas.
– Kuris saugas šiuo metu daro didžiausią įspūdį pasaulio futbole?
– Gal olandai: Rafaelis van der Vaartas, Wesley Sneijderis. Clarence’as Seedorfas taip pat buvo labai geras žaidėjas.
– Ar įsivaizduojate save dabartinėje Lietuvos rinktinėje?
– Rusijoje mūsų rinktinės mačus galiu matyti tik per internetą. Dabar komanda tikrai nebloga. Įsivaizduoju, kad sugebėčiau joje žaisti. Juolab kad dabar rinktinėje net nematyti ryškaus atakuojančiojo vidurio saugo – mano pozicijos žaidėjo.
Visas žaidimas pastaruoju metu vyksta per krašto saugus: Edgarą Česnauskį, Saulių Mikoliūną, kartais sužiba Darvydas Šernas. Gavęs galimybę tikrai mėginčiau ja pasinaudoti. Svarbiausia tik nedaryti klaidų.
– Prisipažinote, jog patinka „Valencia” komandos žaidimas. Gal kitą sezoną jau kelsite sparnus į Ispaniją?
– Nuo mažų dienų man labai patiko Davidas Villa. Tuomet jis dar žaidė „Valencia”, kurios žaidimu su daug perdavimų visuomet žavėjausi. Didžiausia mano svajonė išsipildytų, jeigu vieną dieną patekčiau į tokio lygio klubą.
Bet dar turiu labai daug treniruotis, kad ką nors pasiekčiau. Dar reikia bent 4–5 metus tobulėti ir tada žiūrėti, kas bus toliau.
