Buvęs futbolininkas, buvęs trenerio asistentas, treneris. Tokia seka judėjo lapkričio 29 dieną savo 45-ąjį gimtadienį atšventusio V. Urbono gyvenimas. 2008 metais jis buvo pakviestas treniruoti „Ekrano“ komandą, nuo to laiko ji nenulipa nuo aukščiausios A lygos pakylos. Artėjant Naujiesiems metams strategas dar kartą pasirašė sutartį su Lietuvos čempionu, Panevėžio „Ekrano“ klubu.
„Apie išvykimą iš Lietuvos tikrai negalvoju“, - teigė V. Urbonas.
1967 m. Panevėžyje gimęs V. Urbonas jau nuo vaikystės domėjosi futbolu.
„Su draugais gaudydavome kiekvieną informacijos nuotrupą. Norėjome sužinoti viską, kas tik buvo įmanoma. Tada nebuvo tokio žinių srauto, todėl pamatyti epizodus iš pasaulio čempionato, brazilų žaidėjus prilygo stebuklui“, - teigė treneris, kuris prieš dvylika metų pats vilkėjo „Ekrano“ marškinėlius.
Žaidėjo viršūnė – nacionalinė rinktinė
Urbonas per savo karjerą atstovavo nemažai komandų. Jis vilkėjo Lietuvos „Makabi“, Vilniaus „Geležinio Vilko“, Kauno „Inkaro“ ekipų marškinėlius bei įgyvendino daugelio šalies futbolininkų tikslą.
„Tada Lietuvos futbolininkų svajonė buvo viena – žaisti Vilniaus „Žalgiryje“. Labai stengiausi, kad man pavyktų tą svajonę įgyvendinti, ir tai padariau – apsivilkau žalios ir baltos spalvų marškinėlius“, - pasakojo atraminio saugo pozicijoje žaidęs V. Urbonas. 1997-aisiais jis išvyko į Vengriją, ten atstovavo Sėkešfehėrvaro „Videoton“ komandai.
„Tais laikais skautai labai pasitelkiami nebūdavo. Į „Videoton“ stovyklą išvykau iš „Žalgirio“, todėl ten atsidūriau padedamas Janušo Lapučio (buvęs „Žalgirio“ prezidentas“)“, - pasakojo treneris, kuris savo futbolininko karjeros viršūne laiko žaidimą Lietuvos rinktinėje.
„Turėjau galimybę žaisti šalia legendinių Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkų. Tai buvo įspūdingiausias ir didžiausias etapas mano karjeroje“, - pasako panevėžietis, su Lietuvos futbolo rinktine sužaidęs 14 rungtynių.
Sugrįžti priversdavo meilė futbolui
Futbolininko karjerą V. Urbonas baigė tuometėje Rūdiškių „Vėtros“ komandoje ir neketino pasukti trenerio keliu, tačiau „Vėtros“ prezidentas Romas Stašauskas sugebėjo sugundyti batelius ant vinies pakabinusį sportininką trenerio asistento darbu.
„Vėtros“ klube turėjau daug pašalinės veiklos. Tada nebuvo tokia didelė klubų administracija, kaip dabar, todėl tekdavo atlikti ir kitus darbus. Tuomet nejučiomis panėriau į tą šaltą vandenį ir nežinojau, kuriam laikui“, - pasakojo V. Urbonas, kuris iš futbolo pasitraukti mėgino du kartus – baigęs futbolininko karjerą, o vėliau nustojęs dirbti asistentu.
„Tokie amerikietiški kalneliai. Neapsispręsdavau, nes Lietuvoje gyventi iš futbolo pakankamai sudėtinga, o darbas vyksta nežinioje. Bet kada gali atsidurti užribyje. Nebuvau garantuotas, kad visą laiką galėsiu būti futbole, todėl ir dvejodavau. Tačiau meilė futbolui mane sugrąžindavo“, - teigė po darbo FBK „Kauno“ klube į šalį pasitraukęs treneris.
Atėjo ir užkariavo
Kai Panevėžio „Ekrano“ klubas nusprendė pasiūlyti V. Urbonui vyriausiojo trenerio postą, šis per daug apie futbolą negalvojo. „Dirbau kitoje sferoje – logistikoje“, - teigė Vilniaus universitete ekonomikos specialybę įgijęs futbolo specialistas.
Urbonas atskleidė, kad iš pradžių nebuvo linkęs vėl žengti į futbolą ir norėjo atmesti „Ekrano“ pasiūlymą: „Jie siūlė, stengėsi privilioti. Kai susitikau su klubo prezidentu Aušriu Labinu, viskas apsivertė ir sutikau.“
2008 metais pasirašęs kontraktą V. Urbonas kibo į darbą su „Ekrano“ auklėtiniais ir jau tais pačiais metais vienu šūviu nušovė du zuikius. Panevėžio komanda nutraukė A lygoje du sezonus paeiliui ir aštuonis sezonus iš devynių Lietuvos čempionate dominavusio FBK „Kauno“ klubo karaliavimą, o V. Urbonas jau tais pačiais 2008 metais tapo geriausiu A lygos treneriu.
„Jokios sėkmės formulės nėra. Visuomet smagu, kada darbe pavyksta pasiekti rezultatų. Sporte rezultatus atspindi titulai. Vadovaujuosi tokia filosofija – šiandieną geriau negu vakar ir rytoj bus geriau nei šiandieną“, - teigė treneris, kurio komanda šiemet jau penktąjį sezoną iš eilės triumfavo A lygoje, o geriausiojo šalies pirmenybių stratego vardas jam atiteko jau antrus metus iš eilės.
Apie rinktinę daug negalvoja
Kuomet Lietuvos futbolo rinktinę paliko vilčių nepateisinęs Raimondas Žutautas, Lietuvos futbolo federacija (LFF) pradėjo ieškoti, kas galėtų pakeisti trenerį. Kol šalies futbolo valdžia ieškojo galimų kandidatų, žiniasklaida mėgino spėti, kas būtų vertas vadovauti nacionalinei ekipai.
Urbono vardas pro šalį nepraslydo – stratego darbo vaisiai buvo aiškiai matyti. „Niekada nebuvau pagrindiniu pretendentu ar kokio sąrašo viršuje. Nesvarstau apie galimybę dirbti nacionalinės rinktinės treneriu, nes tai daro kiti. Jeigu būtų koks nors konkretus pasiūlymas – tada ir būtų galima kalbėti“, - teigė „Ekrano“ treneris.
Vengro Csaba Laszlo vadovaujami Lietuvos rinktinės futbolininkai atrankos į pasaulio čempionatą varžybose G grupėje užima ketvirtąją vietą ir po keturių susitikimų savo sąskaitoje turi 4 taškus.
„Žvelgiant tik į nuogą statistiką, galima konstatuoti, kad šie metai nebuvo geri. Buvo ir nuvylusių pralaimėjimų. Šiemet buvo galima įžvelgti daugiau neigiamų dalykų nei kažko įsimintino. Žinoma, galima išskirti mačą su slovakais, kuris mums pavyko (namuose sužaista 1:1)“, - teigė V. Urbonas ir pabrėžė, kad apie rinktinės kartelę kalbėti neverta.
„Mūsų kartelė guli ant žemės. Natūralu, kad sirgaliai nusivylę. Dabar reikia kalbėti ne apie taškų rinkimą ar postringauti apie mistinį patekimą į pasaulio ar Europos pirmenybes. Reikėtų galvoti apie tai, kaip sugrąžinti sirgalius į stadioną ir atgaivinti tikėjimą Lietuvos futbolu. Reikia atkurti buvusias tradicijas. Būtina įvertinti, kur Lietuvos futbolas stovi dabar ir kur link jis eina“, - kalbėjo strategas.
Europos taurių pagrindinės varžybos – pasiekiamos
Panevėžio „Ekranas“ ketverius metus iš eilės Lietuvai atstovavo Čempionų lygos atrankos varžybose, tačiau, kaip ir kiti klubai Europos lygos kvalifikacijoje, toli nežengė. Nors šalies klubai gerų rezultatų Senajame žemyne nedemonstruoja, V. Urbonas yra įsitikinęs, kad patekti į pagrindines UEFA taurių varžybas nėra misija neįmanoma.
„Gerai susiklosčius aplinkybėms, galėtume patekti į pagrindinį Čempionų lygos ar Europos lygos turnyrą. Tai nėra kažkas stebuklingo ir nepasiekiamo. Tai galiu pasakyti iš savo patirties“, - kalbėjo treneris. Jis tvirtino, kad pinigai nėra pagrindinis faktorius, suteiksiantis galimybę pasirodyti geriau.
„Yra daugybė faktorių, lemiančių tokius rezultatus. Daug kas priklauso nuo to, kokius varžovus lemia burtai. Reikšmės turi ir komandų žaidėjų forma bei gebėjimas susikoncentruoti konkrečioms rungtynėms tarptautinėje arenoje. Būtina turėti ir panašių rungtynių patirties. Trukdo ir finansiniai svertai. Tam reikalingos didžiulės investicijos, tačiau sunku pasakyti, kokio dydžio. Papildomos investicijos dar negarantuoja sėkmės“, - pasakojo V. Urbonas.
Leisti žaisti – tik stabilioms ekipoms
Lietuvos futbolo A lygos sezoną jau tradiciškai baigė mažiau komandų, nei jį pradėjo. Pirmenybių starte pasirodė dešimt ekipų, tačiau uždaryme dalyvavo tik devynių komandų atstovai. V. Urbonas mano, kad LFF pats laikas nustoti vaikytis didesnio ekipų skaičiaus ir rinktis kitokį formatą.
„Manau, kad aštuonios stabilios komandos šiandieną – geriausia išeitis. Blogiausia, kad mes dirbtinai didiname komandų skaičių – mėginame nenatūraliai pritempti prie dešimties ar dvylikos ekipų skaičiaus. Nežiūrima į realybę ir tai, ką mes turime“, - teigė „Ekrano“ treneris, kuris kitame sezone ir vėl sieks apginti A lygos trofėjų.
Šiemet A lygoje neištvėrė Vilniaus „Reo“ komanda, kuri, kaip įprasta subyrantiems klubams, pritrūko lėšų.
„Manau, kad federacijai reikėtų galvoti apie pagalbą klubams. Galbūt galima būtų kalbėti apie dotacijas, randant lėšų, kurias būtų galima kontroliuoti to paties licencijavimo proceso metu. Reikėtų jas prižiūrėti, kad nebūtų pinigai iššvaistomi – teigė V. Urbonas. - Blogai tai, kad dėl tokių nutikimų diskredituojamas Lietuvos futbolo vardas. Tai neprideda gerų emocijų ir dalyvaujantiems klubams, ir žaidėjams.“
Pasigenda skaidrumo
Panevėžio „Ekrano“ trenerio nuomone, prastą Lietuvos futbolo įvaizdį pataisytų skaidrumas ir aiškumas, kurio šiame sezone daug nebuvo - „Reo“ klubas nuolat švaistėsi kaltinimais LFF, Klaipėdos „Atlante“ neaišku iš kur atsirado daugybė legionierių.
„Mums reikia konkrečių žingsnių ir taisyklių, kurių būtų laikomasi. Bendri nuostatai turėtų sumažinti galimų eskalacijų skaičių. Blogiausia tai, kad patys save nuvertiname. Turėtume turėti daugiau pozityvumo ir pagarbos sau bei kitiems. Reikia gerbti savo darbą. Manau, kad tolerancija visuose lygiuose padėtų žengti žingsnius į priekį“, - kalbėjo treneris, kuris užsiminė, kad Lietuvos rinktinė ir A lygos ekipos neturėtų žaisti ant dirbtinės vejos.
„Tai vienas iš tų erzinančių bruožų, tačiau suprantu, kad infrastruktūros gerinimas yra svarbus aspektas. Pastaruoju metu LFF tam skiria daug dėmesio, tačiau nemanau, kad Lietuvos futbolo aikščių sintetinimas yra geriausias žingsnis.
Žinoma, masiniam futbolui sintetinės aikštės reikalingos dėl mūsų gamtinių sąlygų, tačiau niekas man neįrodys, kad sintetinė aikštės yra būtinos A lygos komandoms arba nacionalinei rinktinei“, - kalbėjo treneris.
L. Messi gerbėjas
V. Urbonas neslepia, kad žavisi didžiuoju Europos futbolu. Treneris atskleidė, kad stengiasi pamatyti mėgstamiausių ekipų mačus ir galvoja apie sistemas, kurias galima pritaikyti Panevėžyje.
„Nesu didelis vieno klubo gerbėjas, tačiau stengiuosi pasižiūrėti Londono „Arsenal“, „Barcelona“ ar „AC Milan“ komandų rungtynes. Man patinka jų žaidimo braižas. Seku šių ekipų rezultatus. Esu daugiau aktyvus stebėtojas ir žiūriu ne tik į rezultatą, bet į taktinius sumanymus, žaidimo vystymą. Galbūt kažką pritaikyti mėginu ir „Ekrano“ žaidime“, - pasakojo treneris, kuris paklaustas, ką palaiko – Cristiano Ronaldo ar Lionelį Messi, buvo kategoriškas.
„Tai tik L. Messi. Negalima nesižavėti šio futbolininko žaidimu. Tokie žaidėjai gimsta kartą per šimtmetį. Dabartiniame futbolo lygyje, kuomet yra daug fizinio kontakto, sunku išsiskirti. L. Messi žaidimas – fenomenas“, - teigė V. Urbonas.
V. Urbonas niekada nebuvo tas treneris, kuris viešai išsišoktų ar imtų kažką griežtai kritikuoti. Nepaisant to, ramaus būdo ir visuomet susikoncentravęs panevėžietis neslepia, kad mato žavesio ekstravagantiškojo Madrido „Real“ trenerio Jose Mourinho darbe.
„Reikia pripažinti, kad J. Mourinho futbole yra ryški ir charizmatiška asmenybė. Tačiau reikėtų žiūrėti į rezultatus. Jeigu jis nelaimėtų rungtynių ir trofėjų, tas elgesys neturėtų prasmės. Tai išskirtinis treneris. Tas išskirtinumas lemia tai, kad ne visi mėgta šį trenerį“, - mintimis dalijosi treneris, kuris kitąmet su Panevėžio „Ekrano“ komanda sieks ir vėl apginti A lygos čempionų titulą.
