Kodėl Madrido „Real“ ir „Barcelona“ akistata tapo svarbiausiu futbolo maču visame pasaulyje?

Kiekvieną Madrido „Real“ ir „Barcelona“ futbolininkų mačą stebi po 500 milijonų žiūrovų visame pasaulyje. „El Clasico“ dvikovos du kartus pranoksta susidomėjimą Čempionų lygos finalu.

Kiekvieną "Real" ir "Barcelona" futbolininkų dvikovą pasaulyje stebi apie 500 mln. žiūrovų.<br>AP
Kiekvieną "Real" ir "Barcelona" futbolininkų dvikovą pasaulyje stebi apie 500 mln. žiūrovų.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 3, 2013, 10:05 AM, atnaujinta Mar 10, 2018, 5:34 PM

Šeštadienį „Real“ ir “Barcelona” jau šeštąjį kartą šį sezoną susitiko per Ispanijos lygos rungtynes. Dar vieną „El Clasico“ mūšis  Madrido “Santiago Bernabeu” stadione 2:1 laimėjo "Real".

„El Clasico“ - pasaulių karas“ knygos autorius Thibaut Leplat dienraščiui „L'Equipe“ (Prancūzija) analizavo, kodėl Madrido „Real“ ir „Barcelona“ mūšiai tapo svarbiausiu futbolo įvykiu visame pasaulyje.

- Kaip galima būtų paaiškinti neįtikėtiną pasaulinę „El Clasico“ sėkmę? 

-Nereikia net įsižnybti, kad tuo patikėtum. Kai „Barcelona“ ir „Real“ keturis kartus susitiko 2011-ųjų balandį, šie mačai surinko tiesiog neįsivaizduojamą žiūrovų auditoriją.

Kiekvieną mačą tuomet stebėjo 500 mln. televizijos žiūrovų. Tai tik šiek tiek mažiau negu Ispanijos ir Olandijos rinktinių dvikovą per 2010 metų pasaulio futbolo čempionato finalą (700 mln. - Red.) ir dešimt kartų daugiau negu Ispanijos gyventojų skaičius (47 mln. – Red.).

Du „El Clasico“ mačai pastarąją savaitę turėtų surinkti panašų skaičių žiūrovų – du kartus daugiau negu Čempionų lygos finalas.

Jūs galite nežinoti, kur žemėlapyje yra Ispanija, tačiau kiekviename pasaulio kampelyje surasite dviejų klubų fanų.

Besivystančiose pasaulio rinkose: Persų įlankos šalyse, Kinijoje, Brazilijoje ar kitur - „Real“ ir „Barcelona“ jau tapo savomis namų komandomis.

„El Clasico“ populiarumas ėmė sparčiai augti 2000-ųjų pradžioje, kai Florentino Perezas perėmė valdžią Madrido klube.

- F. Perezas sukūrė garsiąją „Galacticos“ komandą. „Real“ prezidentas vieną po kito į Madridą surinko ryškiausias pasaulio žvaigždes: brazilą Ronaldo, portugalą Luisą Figo, prancūzą Zinedine'ą Zidane'ą, anglą Davidą Beckhamą, portugalą Cristiano Ronaldo. Kaip jam kilo tokios komandos idėja?

- Jis suprato, jog svarbiausi futbolo herojai yra nesibaigiančio serialo personažai, todėl pavertė juos savotišku rinkodaros magnetu.

Jis buvo šiuolaikinio futbolo verslo pirmtakas. Futbolo klubas tapo modernia verslo bendrove, Holivudo filmų studija ir nesibaigiančio epo fabriku.

Joanas Laporta („Barcelona“ prezidentas nuo 2003 iki 2010) su „Barca“ nenorėjo atsilikti ir pasekė varžovų pavyzdžiu. Netrukus ši idėja įkvėpė keistis visus didžiausius Europos klubus.

Šiuo keliu dabar savaip žengia ir „Paris Saint Germain“. Paryžiaus klubas neseniai paskelbė naują savo šūkį: „Svajokime daugiau“. Jis yra F. Perezo idėjos jaunesnysis brolis, nes tų laikų „Real“ šūkis buvo „Vuelve la ilusion“ ( Svajonės sugrįžimas – išvertus iš isp.).

- Ar „Real“ ir „Barcelona“ ekonominė ateitis priklauso nuo „El Clasico“ sėkmės?

- Šie klubai susieję lyg Siamo dvyniai. Jų abiejų tapatybę nulėmė tarpusavio priešprieša. Kuo dviejų klubų komercinė kova dabar intensyvesnė, tuo greičiau jie abu auga.

Jų populiarumas visame pasaulyje geriausiai gali paaiškinti, kodėl jie savo pajamomis jau aplenkė „Manchester United“ ir šiuo metu yra turtingiausi pasaulio klubai. Jie dominuoja socialiniuose tinkluose.

Abiems klubams „El Clasico“ eksportas neša pelną, o tarpusavio dvikovos yra pagrindinis jų įvaizdžio kūrimo elementas tarptautinėse rinkose.

Kai Ispanijos vyriausybė pasirašė sutartį su Saudo Arabija dėl greitųjų traukinių linijos, ko kaip papildomos premijos pirmiausiai paprašė šeichai? Aišku, „El Clasico“ rungtynių.

- Ir „Real“, ir „Barcelona“ futbolininkų netrukus laukia lemiami Čempionų lygos aštuntfinalio mačai. Ar du „El Clasico“ pastarąją savaitę jiems buvo taip pat svarbūs?

- „El Clasico“ visada buvo ir yra „gyvenk arba mirk“ rungtynės. Tarsi keletą kartų per metus vykstantis pasaulio futbolo čempionato finalas.

Jis niekuomet nepraranda savo vertės ir skonio, nes visuomet turi šimtus priežasčių, kodėl traukia dėmesį.

Pastaroji savaitė taip pat neišvengė šios taisyklės. Prieš „El Clasico“ netrūko diskusijų, ar neprilygstamas „Barcelona“ žaidimo stilius jau išgyvena savo pergalingos eros pabaigą, nes ji pralaimėjo (0:2) Milane. Ar „Real” šį sezoną gali kažką laimėti?

Ar Jose Mourinho gali įtikinamiau įveikti „Barceloną“ nei per 2011-ųjų Karaliaus taurės finalą (1:0) ar šio sezono Supertaurės varžybas (2:3, 2:1)? Ar prieš palikdamas Madridą portugalas gali grąžinti „Barcelonai“ skolą už jo autoritetą sumenkinusį „manita“ (0:5) dar 2010-ųjų lapkritį?

„El Clasico” – tai tarsi bokso dvikova – paskutinė kova ir smūgis čia visuomet svarbiausi.

- Antradienį „Real“ ir „Barcelona“ susitiko Karaliaus taurės pusfinalyje, o šeštadienį - Ispanijos lygos rungtynėse. Kuris „El Clasico“ buvo svarbesnis?

- Paradoksalu, bet „El Clasico“ per Karaliaus taurės turnyrą visuomet sukelia daugiausiai aistrų ir yra patys nuožmiausi, nes tai – atkrintamosios varžybos.

Bet svarbiausia laimėti yra „El Clasico“ per Ispanijos lygos mačus. Tai prestižo reikalas, susiejęs su simbolika. Rungtynės vyksta savaitgalį po mišių.

Karaliaus taurėje rungtynių svarba priklauso nuo konteksto ir aplinkybių.

Šį sezoną „Real“ būtinai reikia nors vieno titulo, todėl Karaliaus taurės pusfinalis jiems buvo ypatingas.

2011-aisiais F. Perezas neatsitiktinai ypač didžiavosi šiuo trofėjumi– tai buvo pirmoji jo pergalė prieš „Barcelona“ per tris pastaruosius metus.

- Savo knygoje ypač daug pasakojate apie Karaliaus taurės atsakomąsias pusfinalio rungtynes 1943-aisiais. Kodėl tiek daug vietos skyrėte šiai „El Clasico“ dvikovai prieš 70 metų?

- Šį mačą „Real“ tuomet laimėjo 11:1. Kai apie „El Clasico“ mūšių istoriją diskutuoji su barseloniečiais, jau po penkių minučių jie pradeda kalbėti apie šias rungtynes. Jų tiesiog neįmanoma pamiršti.

Prabėgus ketveriems metams po pilietinio karo Ispanijoje (1936-1939), laikai buvo labai sunkūs, kasdien vyko egzekucijos.

Jau neįmanoma nustatyti, koks iš tiesų buvo diktatoriaus Francisco Franco policijos spaudimas „Barcelona“ drabužinėje. Bet šis mačas nuo tų laikų tapo esminiu mitu, paaiškinančiu, kaip kilo dviejų klubų priešprieša.

Beje, per pirmąjį diktatūros dešimtmetį „Barcelona“ laimėjo daugiau titulų už „Real“. 1943-aisiais susikūrė progresyvi „Barcelona“, tapusi savotišku rezistencijos centrinei valdžiai simboliu.

„Real“ visuomet buvo Ispanijos valdžios klubas. Nepriklausomai nuo to, ar ta valdžia buvo monarchinė, respublikoniška, frankistinė ar demokratinė.

- Šeštadienį dar vieną įvartį "Santiago Bernabeu" stadione įmušęs „Barcelona“ puolėjas Lionelis Messi jau pasivijo legendinį "Real" puolėją Alfredo di Stefano, kuris per „El Clasico“ mūšius buvo pasižymėjęs 18 kartų. Kokį įspūdį jums paliko 86-erių sulaukęs veteranas?

- Di Stefano yra dar vienas „El Clasico“ mitas.

Jis buvo sutaręs su „Barcelona“, ir „Real“ aprangą apsivilko tik 1953-aisiais. Du klubai dėl Buenos Airėse gimusio puolėjo buvo įsivėlę į dar nematytą kovą.

Susitikau su juo mažame kambarėlyje bė langų po „Santiago Bernabeu“ stadionu.

86-erių sulaukęs puolėjas buvo toks pat temperamentingas kaip ir tais laikais, kai pats žaidė.

Jo įsitikinimu, futbolas niekuo nepasikeitė. Visada buvo gerų ir blogų žaidėjų.

Dar prieš keletą metų buvo tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, jog vieną dieną Lionelis Messi ar Cristiano Ronaldo sugebės pralenkti šią „Real“ legendą.

Di Stefano iki šiol suteikia 1950-ųjų kvapo šių dienų „El Clasico“ mūšiams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.