Sek sporto naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!
S. Roquesas nepasitiki savo futbolininkais.
„Kruoją” treniruojantis prancūzas, praėjusį sezoną dirbęs Klaipėdos „Atlanto” treneriu, po rungtynių Panevėžyje pažėrė užuominų apie galimai surežisuotą mačo baigtį.
„Šiandien buvo rungtynės? – po pralaimėjimo Panevėžyje sekmadienį savo nusivylimo neslėpė prancūzas S. Roques’as. – Jūs taip manote?
O aš manau, kad kai kuriems mūsų žaidėjams būtų geriau apsivilkti „Ekrano” ekipos marškinėlius.
Manau, suprantate, ką noriu pasakyti.
Prisiminkime pastarąjį mačą su „Ekranu”. Šiandien buvo tas pat.
Esu labai piktas. Nesu berniukas. Aš ne lietuvis, bet puikiai suprantu, kas čia įvyko. Iš manęs tiek. Labai ačiū.”
Pralaimėjimas sukėlė įtarimų
Pastarąjį kartą „Kruoja” su „Ekranu” žaidė 2012 metų sezono paskutiniame ture.
Tada Pakruojyje iškovotą pergalė 2:0 garantavo „Ekranui” penktąjį iš eilės Lietuvos čempionų titulą.
Portalas futbolas.lt tada parašė, kad po šio pralaimėjimo „Kruojos” klubo prezidentas Linas Kubilickas drabužinėje apkaltino keturis žaidėjus pardavus rungtynes.
Pakruojo komandos, kuri pernai A lygoje finišavo ketvirta, vadovas vėliau tai viešai paneigė tvirtindamas, kad kelerius metus apskritai nesilankė žaidėjų persirengimo kambaryje.
Praėjusį sekmadienį A lygos lyderis „Ekranas” pelnė 6 gražius įvarčius ir turėjo galimybių įmušti dar tiek pat.
Tai buvo skaudus pralaimėjimas „Kruojai”, kuri patyrė pirmąją nesėkmę po dvejų laimėtų rungtynių ir šiuo metu žengia trečia.
Ką pasakys UEFA stebėtojai?
„Negaliu komentuoti trenerio pareiškimo, nes tai gali būti ir emocijos, – sakė Gerhardas Dunauskas, Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) atsakingas už prevencinį darbą dėl galimos įtakos rungtynių rezultatams. – Vėliau treneris kalbėjo ramiau ir teigė, kad komanda nepasirinko teisingos taktikos.
Galbūt jis karštesnis žmogus ir tiesiog taip reagavo į pralaimėjimą.”
LFF atstovas teigė, kad daugiau atsakymų gali turėti sulaukęs duomenų iš UEFA varžybų tyrimo centro.
„Per dvi savaites turėtume gauti duomenis iš UEFA varžybų stebėjimo centro ir įsitikinti, ar tose rungtynėse kas nors galėjo būti negerai.
Kai turėsime duomenis, galėsime imtis veiksmų”, – kalbėjo G. Dunauskas.
Siūlo nesilažinti dėl A lygos
S. Roques’o pasipiktinimo bangą būtų galima lengviau paaiškinti emocijomis, jei ne nuolat šešėlyje tūnantys įtarimai dėl kai kurių Lietuvos futbolo klubų skaidrumo.
Prieš šio sezono startą LFF kreipėsi į visas šalyje oficialiai veikiančias lažybų bendroves kviesdama „aptarti veiksmus dėl galimos įtakos rungtynių rezultatams prevencijos Lietuvos čempionate”.
„Mes kviesime lažybų bendrovių atstovus į susitikimą, – vakar sakė G. Dunauskas. – Norime išgirsti vienos didžiausių bendrovių poziciją, sužinoti, ar ji norės bendradarbiauti, kad būtų užkirsti galimi keliai įtartiniems sandoriams ir galimai sutartoms rungtynėms.
Po truputį norime išplėsti teisinį šio klausimo vertinimą, nes šia kryptimi eina visos šalys.”
Daug metų A lygos pirmenybes rengusi LFF pasiūlė lažybų bendrovėms neįtraukti į pasiūlą Lietuvoje vykstančių futbolo varžybų.
„Norime, kad su futbolu susijusių lažybų nebūtų. Mes laikysimės tokios pozicijos, – tvirtino G. Dunauskas. – O ką nuspręs bendrovės, tai jau jų privatus reikalas.”
Lažybininkai kuria saugiklius
Šiuo metu lažybų bendrovėse statyti pinigų už A lygos rungtynių rezultatus kol kas galima, bet dauguma kontorų yra sukūrusios įvairių saugiklių.
Kai kuriose Lietuvos lažybų bendrovėse nustatyta maksimali laimimos sumos riba (iki 700 litų) už teisingą A lygos rungtynių spėjimą.
Kitur statant pinigus už A lygos varžybas privaloma spėjimą įtraukti į kelių kitų spėjimų kombinaciją.
Tačiau užsienyje, ypač Azijoje, lažybų rinka Lietuvos A lygai liberalesnė.
Pavyzdžiui, jei Lietuvos lažybų kontorose stengiamasi sumažinti pasiūlą A lygos varžyboms, užsienio bendrovėse galima spėti, ar kuriame nors rungtynių laiko intervale bus pelnytas įvartis.
Būtent tokie spėjimų variantai gali sulaukti daugiau dėmesio – mat tiesioginis rezultatas yra po didinamuoju stiklu.
