Legendiniame Vemblio stadione gegužės 25-ąją du Vokietijos klubai pirmąsyk istorijoje susikaus dėl svarbiausio Europos klubinio turnyro trofėjaus.
„Bayern” ir „Borussia” futbolininkai dar tik ruošiasi lemiamam tarpusavio mūšiui, bet Europos futbolas jau šlovina naują karalių iš Vokietijos.
„Vokietijos klubų sėkmė prieš Madrido „Real” ir „Barcelona” komandas yra logiška. Aš laukiau tokių rezultatų jau seniai, nes bundeslyga yra geriausias futbolo čempionatas pasaulyje, – savaitraščiui „France Football” aiškino buvęs „Bayern” treneris Felixas Magathas. – Esu įsitikinęs, kad bundeslygos klubai dominuos Europoje artimiausius metus, nes tam įtakos turės Pietų Europą palietusi finansų krizė.”
„Bayern” diktavo tempą
Ar iš tiesų Senajame žemyne vokiečiai perėmė visą valdžią į savo rankas, o šios šalies futbolo čempionatas jau lenkia Ispanijos, Anglijos ir Italijos lygas?
Kategoriškas išvadas daryti ankstoka, nes bundeslygos persvarą prieš stipriausias kitų šalių lygas turėtų patvirtinti ne vienas, o keli sėkmingi jos klubų sezonai.
Vokietijos futbolo sėkmė iki šiol dažniausiai buvo siejama su „Bayern” vardu.
Miuncheno klubas šįmet jau 10-ąjį kartą žais svarbiausio Europos turnyro finale ir pagal šį skaičių dabar nusileidžia tik Madrido „Real” (12) ir „Milan” (11) klubams.
Per pastaruosius 4 sezonus „Bayern” trečią kartą pateko į Čempionų lygos finalą, todėl nenuostabu, kad XXI amžiuje būtent bavarai Europoje tapo viso Vokietijos futbolo sinonimu.
„Neužmirškite, kad 2002-aisiais Lėverkuzeno „Bayer” žaidė Čempionų lygos finale, o prieš dvejus metus Gelzenkircheno „Schalke” pateko į pusfinalį, prieš tai įveikusi titulą ginusį Milano „Inter”, – priminė F.Magathas. – Kasmet bundeslyga nepaliauja tobulėti.”
Pasivijo kitas lygas
Simboliška, kad pastaraisiais metais ypač sustiprėjusi Vokietijos lyga tapo ketvirtuoju Europos šalies čempionatu, pasiuntusiu net du savo atstovus į Čempionų lygos finalą.
2000-aisiais taip dominavo Ispanijos, 2003 m. – Italijos, o 2008-aisiais – Anglijos klubai.
„Vokietijos futbolas dabar raško savo darbo vaisius. Mūsų klubai ypač daug dėmesio skyrė savo jaunimui ugdyti ir visuomet protingai rinkosi žaidėjus, – aiškino F.Magathas. – Futbolas Vokietijoje kaip niekada populiarus, o stadionai ne tik moderniausi Europoje, bet ir visuomet pilni per bundeslygos rungtynes.”
Stabilus finansinis pamatas
Bundeslygos klubai labiausiai išsiskiria savo ekonomine sveikata.
Skirtingai nuo daugelio Ispanijos ar Italijos klubų, dauguma Vokietijos komandų neturi skolų ir gali girtis subalansuotu biudžetu.
2011–2012 m. sezoną bundeslygos klubo kišenėje vidutiniškai buvo po 106 mln. eurų.
Vokietijos futbolo milžinai „Bayern” (350 mln. eurų metinis biudžetas) ir Dortmundo „Borussia” (200 mln.) skatina į viršų stiebtis kitus klubus taikant tą patį racionalų ekonominį modelį.
Nors 2005-ųjų vasarį Dortmundo klubas buvo atsidūręs ant bankroto slenksčio, griežta taupymo politika padėjo 1997-ųjų Europos čempionams vėl atsistoti ant kojų.
Ir „Bayern”, ir „Borussia” vadovams dabar nereikia vaikščioti su ištiesta ranka, nes jų telefonai nuolat kaista nuo rėmėjų pasiūlymų.
Dar prieš atsakomąsias Čempionų lygos pusfinalio rungtynes su „Real” Dortmundo klubas pasirašė naują trejų metų sutartį su bendrove „Turkish Airlines”, kuri kasmet papildys „Borussia” kasą po 10 mln. eurų.
Tiesa, yra išimčių. Pernai Gelzenkircheno klubas patyrė 8,9 mln. eurų nuostolių, ir dabar ketvirtąją vietą užimančios „Schalke” skolos pasiekė 173,1 mln. eurų.
Tačiau, skirtingai nuo savo kolegų iš Ispanijos, Italijos ar Anglijos, vokiečiai milžiniškas sumas išleido ne žaidėjų turguje, o investuodami į savo infrastruktūrą ir statydami naujus stadionus. Pagal griežtą verslo planą Gelzenkircheno klubas iki 2022 metų turėtų grąžinti visas skolas.
Stadionai visuomet pilni
Futbolininkai veržiasi į bundeslygos klubus, nes skrupulinga vokiška buhalterija – geriausia garantija, kad jiems neteks kaip nuo Kataro šeicho įgeidžių priklausomiems „Malaga” žaidėjams metus žaisti be algos.
Šį sezoną bundeslygos klubas žaidėjų algoms vidutiniškai turi po 40 mln. eurų.
Šio sąrašo viršūnėje vėl yra „Bayern”, atlyginimams skiriantis 125 mln. eurų, ir Miuncheno klubui dvukart nusileidžianti „Borussia” (62 mln.).
Bundeslygos klubai solidariai dalijasi už televizijų transliacijų teises uždirbtus pinigus. Praėjusį sezoną iš bendro TV pyrago „Bayern” atiteko 30,93 mln., „Borussia” – 28,11 mln., o bundeslygos naujokei „Augsburg” ekipai – 13,5 mln. eurų.
Bet labiausiai bundeslyga lenkia kitų Europos šalių čempionatus vokiečių aistra futbolui.
Šį sezoną kiekvieną Vokietijos pirmenybių mačą vidutiniškai stebi 41 948 žiūrovai, o bundeslygos stadionai užpildomi net 97 proc.!
2013–2014 m. šie skaičiai bus dar geresni, nes mažiausias arenas turintys Fiurto „Greuther” ir „Hoffenheim” klubai turėtų iškristi į antrąją lygą, o į elitą grįžtanti Berlyno „Hertha” padės kilstelėti bendrą žiūrovų vidurkį iki 47 tūkst. per rungtynes.
Racionali žaidėjų paieška
Žaidėjų turguje vokiečiai retai taškosi pinigais.
Racionali geriausių kadrų politika jiems neretai suteikia persvarą prieš turtingesnius varžovus.
Ir „Bayern”, ir „Borussia” ypač pasižymi gera uosle žaidėjų rinkose.
„Futbolo versle visiems bundeslygos klubams rūpi tik sportinis aspektas, – „L’Equipe” aiškino „Bayern” gynėjo Davido Alabos agentas Jeannot Werthas. – Pasirinkdami žaidėjus vokiečiai ypač stiprūs.”
„Jie renkasi labai protingai, – kolegai pritarė lenkas Marekas Jozwiakas. – Bundeslygos klubas perka ne tą, kuris šiandien geresnis, bet pirmiausia įvertina, kuo žaidėjas gali tapti. Vokiečiai visuomet žiūri į ateitį.”
„Vokiečiai išsiskiria profesionalumu. Kiekvienas klubas turi savo filialus, – aiškino buvęs „Borussia” puolėjas šveicaras Stephane’as Chapuisat. – Dortmundo klubas ypač daug dirba Lenkijoje.
Šios šalies futbolo čempionate netrūksta labai gerų, protingų žaidėjų, kurie gali greitai pritapti bundeslygoje.”
„Vokietijos klubų treneriai konkrečiai žino, ko jiems reikia, todėl visuomet gauna tai, ko nori, – teigė J. Werthas. – Treneriai niekuomet nesirūpina kontraktais. Jie net nežino, kiek uždirba vienas ar kitas žaidėjas. Vokietijoje treneriai treniruoja...
Bundeslygoje visi nori stabilumo ir darbo tęstinumo. Būtent todėl vokiečiai labiau vertina savo ar vokiškai kalbančių šalių žaidėjus.
Juk futbolininkai iš Afrikos ar Pietų Amerikos nuolat skraido namo į savo rinktinės mačus ir dažnai grįžta pavargę.”
C. Ronaldo – nereikalingas
Nors „Bayern” turi pakankamai finansinių išteklių, net stipriausias Vokietijos klubas žaidėjų rinkoje niekuomet nesivaiko ryškiausių žvaigždžių.
„Jeigu Miuncheno ar Dortmundo klubams pasiūlytum Cristiano Ronaldo, vokiečiai pasakytų „ne”, nes portugalas neatitinka jų komandos įvaizdžio”, – neabejojo J. Werthas.
Nors po šio sezono „Bayern” vairą perims Pepe Guardiola, Miuncheno klubas, regis, nenusiteikęs keisti tradicijų ir naujų žvaigždžių pirmiausia vėl ieško savo rinkoje.
Čempionų lygos finalo išvakarėse „Bayern” paskelbė, kad iš Dortmundo klubo už 37 mln. eurų perpirko Mario Götze sutartį.